Organizacijos Lietuvos gamtos fondas specialistų duomenimis, žvejams ir ruoniams sugyventi ir pasidalinti laimikiu sudėtinga visame pasaulyje, o Baltijos jūroje ši problema itin aktuali, nes ruonių čia nuolat daugėja. Žuvies iš žvejų tinklų neretai paskanauja ne tik jauni nepatyrę ruoniukai ar lengvo grobio ieškantys tingūs ruoniai – dėl intensyvios žvejybos ir Baltijos užterštumo visiems ruoniams tampa vis sunkiau prasimaitinti. Daug jaunų nepatyrusių ruoniukų pražūsta įsipainioję į tinklus.

Ruoniai ištraukia ir apdrasko tinkluose įstrigusią žuvį, atbaido ją nuo tinklų, suplėšo tinklus, sudrasko gaudykles ir paleidžia jose esantį laimikį. Žvejai patiria didelių nuostolių ne tik dėl prarastos žuvies, bet ir dėl sugadintos įrangos. Siekiant sumažinti žvejų nuostolius, Suomijoje ir Švedijoje, kur šių žinduolių daugiausia, žvejams išduodamos licencijos, suteikiančios teisę medžioti aplink tinklus besisukiojančius ruonius. Manoma, kad būtent iš šių šalių atplaukę sužeisti ar srovių atplukdyti negyvi ruoniai buvo rasti Lietuvos pakrantėje.

Žvejas: ištrauki tinklą, o jame - tik žuvų galvos

Tuo metu, kai Aplinkos ministerija ir nevyriausybinės organizacijos svarsto, ką daryti, pajūrio žvejai verslininkai skundžiasi vis garsiau.
L. Budrys
Tai yra visos Europos Sąjungos problema. Buvo imtasi įvairių priemonių, tačiau ir ten žvejai norėtų kompensacijų pagal faktą. Tačiau Lietuvoje reikia ieškoti to šaltinio, iš kurio galėtume semti tas kompensacijas. Kol kas tiesioginių galimybių jų gauti nėra.

„Nesinori į jūrą ir nosies bekišti. Anksčiau tai vienas, tai kitas rasdavome ruonių suplėšytą tinklą. Kam kliūdavo, kam nekliūdavo. Dabar tai tapo masiniu reiškiniu. Vos pastatai tinklus, žiūrėk, jau atplaukia būrys ruonių ir kaip mat juos sudrasko, o žuvis suėda. Tuomet tenka juos pjaustyti, siūti iš naujo. O kilometro ilgio tinklas kainuoja iki 3000 litų“, - skundėsi Šventosios žvejys Antanas Valiukas.

Jis teigė, kad gruodį į jūrą statyti tinklų plaukė vos du kartus. Abu kartus atplaukęs jų traukti rado sudraskytus, o įkliuvusias žuvis – suėstas. „Rudenį menkių buvo daug, tačiau visas jas ruoniai suėdė. Ištrauki sudraskytą tinklą, o jame – tik galvos“, - pasakojo žvejys.

A. Valiukas spėlioja, jog tokie pokyčiai susiję su sumažėjusiu žvejybos intensyvumu Švedijoje.

„Švedų žvejai laivus išpardavė, tai ruoniai ėdalo toje jūros pusėje randa mažiau, todėl ir plaukia į mūsų pakrantę. Kol švedai žvejojo, tol iki mūsų atplaukdavo du trys ruoniukai, tai didelės žalos jie mums nepadarydavo.

O dabar mūsų tinklus jie taranuoja lyg torpedos – praplaukia kiaurai ir nepajunta. Jei keli žvejai viename kvadratiniame kilometre pastato tinklus, tai visus juos atplaukusi ruonių banda sudrasko. Vienas du ruoniai to nepadarytų, čia jų plaukioja šimtai“, - samprotavo žvejys.

Atsakingos ministerijos nepadeda

Netiesioginių nuostolių patiria ir atviroje jūroje žuvis gaudantys žvejai. Pasak bendrovės „Banginis“ direktoriaus Algirdo Aušros, prieš kelerius metus dėl ruonių Baltijos jūroje buvo uždrausta tinklais gaudyti lašišas.
Pilkųjųu ruonių puotos likučiai, rasti žvejų tinkluose. T. Areškevičiaus nuotr.

„Tai specialūs, 6 metrų aukščio, tinklai, kurių apatinė dalis ne pritvirtinta, o plėvėsuoja. Lašišos jų nepastebi ir įsipainioja. Kai įsipainiojo ir keli ruoniai, tokius tinklus naudoti buvo išvis uždrausta. Lašišas dabar galima gaudyti tik ūdomis – kabliukais. O nuo kabliukų žuvis ruoniai dar lengviau nukabina“, - pasakojo A. Aušra.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila, teigė esąs nusivylęs valdžios požiūriu į žvejus. Patys žvejai verslininkai mato tokį šios problemos sprendimą - skirti jiems kompensacijas už sugadintą įrangą ir suėstą laimikį.

„ Jei suplėšomas tinklas, tegu būną sukurtas atlyginimo mechanizmas“, - siūlo A. Bargaila.

2013 m. viduryje buvo surengti keli pasitarimai, kuriuose dalyvavo visos suinteresuotos pusės. Buvo svarstyta, kokių priemonių imtis, kad ir žvejų tinklai liktų sveiki, ir ruoniai sotūs.

L. Budrys: nėra iš kur semti tas kompensacijas

Tačiau Lietuvos gamtos fondo atstovė Julija Petrošiūtė pripažino, kad kol kas praktiškai jokių veiksmų nesiimta, pirmiausia stengiamasi išsiaiškinti, kiek ruonių atplaukia į Lietuvai priklausiančią Baltijos jūros zoną.

„Sausio gale mes sukviesime į seminarą, kuriame supažindinsime su užsienio valstybių patirtimi sprendžiant šią problemą“, - pažadėjo J. Petrošiūtė.
Kartais ruoniams užtenka pasmaguriauti menkių kepenėlių. V. Survilienės nuotr.

Seminarai organizuojami sausio 22-23 dienomis Klaipėdoje ir Vilniuje.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys, taip pat prisipažino, kad per tą pusmetį nieko, kas paguostų žvejus, nebuvo padaryta.

„Taip nebūna, kad mostelėjai burtų lazdele ir problemos neliko. Per tą laiką mums pavyko išsiaiškinti, kaip šią problemą sprendžia aplinkinės šalys. Tai yra visos Europos Sąjungos problema. Buvo imtasi įvairių priemonių, tačiau ir ten žvejai norėtų kompensacijų pagal faktą. Tačiau Lietuvoje reikia ieškoti to šaltinio, iš kurio galėtume semti tas kompensacijas. Kol kas tiesioginių galimybių jų gauti nėra. Manyčiau, kad tai turėtų būti ne tik Aplinkos ministerijos, bet ir Žemės ūkio ministerijos, kuri ir reguliuoja verslinę žvejybą jūroje, rūpestis. Tik bendrom jėgom su kolegomis galėsime padėti žvejams“, - išeitį siūlė L. Budrys.

Rusai nesismulkina

Kasmet jūra į Lietuvos pakrantę išmeta kelias dešimtis kritusių ruonių. Pernai bangos į Lietuvos paplūdimius atplukdė 22 šių žinduolių lavonus.

Pasak Arūno Grušo, Lietuvos jūrų muziejaus biologo, iš jų 5 buvo nušauti, 13 – įsipainioję į žvejų tinklus ir uždusę, o likusiųjų mirties priežastis liko neaiški. Šiemet kritusių ruonių mūsų pakrantėje dar nerasta.

Gamtininkai pirštais baksnoja į žvejus ir įtaria, kad tai jie tokiu būdu atkeršija už sudraskytus tinklus. Patys žvejai kategoriškai tai neigia.
Žvejyba jūroje. M. Milinio nuotr.

„Mes į jūrą išplaukiame mažomis valtimis. Iš tokios valtelės į ruonį net nepataikysi. Tam reikia didelio ir stabilaus laivo. Manau, kad nušautų ruonių gaišenas srovės iki mūsų atplukdo iš Rusijai priklausančios Kaliningrado srities. Rusai nesismulkina, jie tuos ruonius šaudo lyg šunis“, - svarstė A. Valiukas.

Lietuvos jūrų muziejus nuo 1991 m. į laisvę paleido 40 ruonių. Pasak Grušo, tik du jų įkliuvo į tinklus. Vienas – Latvijoje, Dauguvos žiotyse, antras – Estijoje, Saaremo saloje.