Kolekcionuoja arba šalis, arba trofėjus

Medžiokles į užsienį organizuojančios bendrovės „Explore Baltija“ vadovas Albertas Stanislovaitis skaičiuoja, kad lietuvių, vykstančių pamedžioti į kitas šalis, yra tikrai ne vienetai, tačiau ir ne šimtai.

„Manau, galėtume skaičiuoti dešimtimis, tačiau oficialios statistikos neturiu, matau tik bendrą tendenciją“, - patikslina pašnekovas.

Jis sako, kad svetimų kraštų medžiokle besidominčius lietuvaičius galima būtų suskirstyti į dvi pagrindines grupes – tuos, kurie kolekcionuoja šalis, ir tuos, kuriems užsienio šalis nėra svarbi, tačiau svarbūs trofėjai, kuriuos galima sumedžioti.

„Jeigu žmogus sau gali leisti keliones į užsienį, jis nori aplankyti daugiau šalių, pamatyti, kokia ten medžioklė, tradicijos, tvarkos. Dalis keliaujančių yra tokių, - dėsto A. Stanislovaitis. - Toliau yra dalis keliaujančių, kurie kolekcionuoja tam tikrų žvėrių trofėjus. Tada jau vėlgi kelionės vyksta kitur – ten, kur gyvena gyvūnas, kurį norima sumedžioti į kolekciją. Žmogus renkasi savo kelionės tikslą ne pagal šalį, o pagal būsimo trofėjaus gyvenimo vietą“.
A. Stanislovaitis
Žinau, kad važiuoja žmonės medžioti į Lenkiją, Latviją, Estiją. Baltarusijoje yra galimybė sumedžioti vilką, stumbrą, pakankamai geri šernų, briedžių trofėjai, su kuriais Lietuvoje sunkiau. Į Latviją važiuoja bandyti laimės sumedžioti lūšį, į Estiją – meškos.

Kai kurie medžiotojai nepatenka į šias dvi grupes, nes pavyzdžiui, turi tikslą kažką padaryti vieną kartą gyvenime – pavyzdžiui, nuvykti kartą pamedžioti į Afriką.

„Jiems nesvarbu į kurią Afrikos šalį vykti, nors paprastai renkasi ten, kur pigiau. Dažniausiai tai būna Namibija, kuri yra viena pigiausių Afrikos medžioklinių valstybių“, - atkreipė dėmesį A. Stanislovaitis.

Anot jo, galima būtų paminėti ir tokius medžiotojus, kurie jaučia nostalgiją Rusijai. Dėl to jų medžioklės keliai ir nuveda į šią šalį.

Viena iš medžioklės svajonių – didysis Afrikos penketas

A. Stanislovaitis sako, kad lietuviams gali suorganizuoti medžioklinę kelionę praktiškai į bet kurią pasaulio šalį, nes siūlo ne grupinius kelionių paketus, o kelionę organizuoja pagal individualius klientų pageidavimus.

„Kreipiasi klientas, pasako, ko jis daugmaž nori, o dažniausiai visi žino, ko nori, ir tada teikiame pasiūlymą. Jeigu tenkina, tada važiuojame“, - sukonkretino pašnekovas. Jis atskleidžia, kad trofėjų medžiotojams pagrindinis medžioklinių kelionių žemynas – Afrika. Kai kurie klientai pageidauja kelionių ir į kaimynines šalis.

„Tekę suorganizuoti ne vieną medžioklę Baltarusijoje. Pats neorganizavau, bet žinau, kad važiuoja žmonės medžioti į Lenkiją, Latviją, Estiją. Baltarusijoje yra galimybė sumedžioti vilką, stumbrą, pakankamai geri šernų, briedžių trofėjai, su kuriais Lietuvoje sunkiau. Į Latviją važiuoja bandyti laimės sumedžioti lūšį, į Estiją – meškos“, - vardijo A. Stanislovaitis.

Paklaustas apie lietuvių labiausiai geidžiamus užsienio medžioklių trofėjus, pašnekovas teigė, kad svajonės gali būti individualios ir skirtis, tačiau yra pripažinti trofėjai, kurie laikomi kaip vieni prestižiškiausių: tai - didysis Afrikos penketas – liūtas, buivolas, leopardas, dramblys ir raganosis. Taip pat medžiotojų itin vertinami ir tam tikrų rūšių avinai.
Baltasis raganosis

„Negaliu pasakyti, kad tai yra kiekvieno medžiotojo svajonė, galbūt. Bet yra trofėjai, kurie yra įvardyti kaip labiausiai siektini“, - patikslina medžioklių organizatorius. Jis priduria, kad Lietuvoje yra net ne vienas laimingasis, kuriam yra pavykę sumedžioti didįjį Afrikos penketą.

Smalsaujant, kiek gi kainuoja medžioklinės kelionės į užsienį, A. Stanislovaitis atviras – tai gali būti nuo kelių tūkstančių į kaimyninę šalį iki kelių šimtų tūkstančių į kitus žemynus. Visas priklauso nuo žmogaus poreikių ir pageidavimų.

„Negirdėjau, kad kažkuris lietuvaitis galėtų sau leisti vienu važiavimu didįjį Afrikos penketą sumedžioti. Tai yra prabangos dalykas“, - atskleidžia pašnekovas.

Kartais Lietuvoje medžioti brangiau nei užsienyje

Medžioklines keliones organizuojantis vyras sako, kad daugumoje kitų šalių taikoma panaši medžiojimo praktika, kuomet mokama už atskirus sumedžiotus žvėris ir atskirai už medžioklės paketą. Gali būti siūlomas variantas ir kad į bendrą kainą įskaičiuojamas vienas koks trofėjus, tačiau tai jau priklauso nuo konkretaus organizatoriaus.
V. Danilevičius
Žmogus turi būti į tai (medžioklės organizavimą užsienyje) pasinėręs visa galva ir tuo gyventi. Jeigu į visa tai žiūrima tik kaip į verslą, tai visiškai nefunkcionuoja.

„Kalbant apie tą pačią Afriką, kai kurie jos žvėrys kainuoja pigiau nei, kad užsieniečiui lietuviški žvėrys. Ten yra daug gyvūnų, kurių labai daug, o pas mus jų nėra daug, dėl to jie yra brangūs. Su maža suma galima sumedžioti ką nors Lietuvoje, galima ir Afrikoje. Tiktai tiek, kad medžioklės Afrikoje kaina pakiltų dėl lėktuvo bilietų kainos. Jeigu kalbėtume iš Vokietijos medžiotojo pozicijos, jam dažnai ne daug kuo skiriasi nuskridimas į Afriką, ar į Lietuvą – kai kurių žvėrių kainos yra labai panašios, taigi išleidžiama panašiai. Nekalbu apie didįjį Afrikos penketą ar kitus retus gyvūnus, bet jeigu imtume tuos, kuriuos visi gali medžioti, gali netgi taip būti, kad Afrikoje tai padaryti bus pigiau nei Lietuvoje“, - svarstė A. Stanislovaitis.

Anot jo, nepaisant kai kurių kainų skirtumų, Lietuva turėtų orientuotis ne į Afriką, o į kaimynines šalis, nes logika paprasta – tie medžiotojai, kuriuos domins žvėrys, gyvenantys mūsų regione, rinksis tarp Lietuvos ir Latvijos, Estijos ar Lenkijos, o ne tarp Lietuvos ir Afrikos.

Vertina kaip turizmo atmainą

„Kai kas nors stebisi, ko tie medžiotojai veržiasi, kur nors važiuoti medžioti, aš visada sakau, kad tai lygiai tas pats, kokio bieso tie lietuviai veržiasi į Turkiją, Kanarus, Egiptą ir visur kitur. Tai yra elementari turizmo rūšis kaip žvejyba, laipiojimas po kalnus, medžioklė. Tai yra turizmas. Jokių mistinių reiškinių, kodėl važiuojama medžioti į pasaulio kraštą, tikrai nėra“, - sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas, paklaustas, ar draugijos nariai vyksta į tokias medžioklės kaimyninėse ar kitose šalyse. Pašnekovas pabrėžė, kad draugija tokių dalykų nepropaguoja, nes kreipia savo veiklą į kitas sritis.
Rudosios meškos apsilanko Rytų Lietuvos miškuose

„Užsimanęs sumedžioti egzotišką gyvūną, Lietuvoje jo nesumedžiosi. Jeigu žmogui kyla tokių minčių ir jis turi tam pinigų, jis ir važiuoja ar į Afriką, ar Pietų Ameriką, Rusiją ar dar kur nors, - samprotavo E. Tijušas. - Tai tam tikra turizmo atmaina, tačiau mūsų draugija šioje srityje nedirba ir statistikų pateikti negaliu“.

Į kitas šalis – skirtingų patirčių

Rudenį GRYNAS.lt kalbintas kitos bendrovės taipogi organizuojančios išvykstamąsias medžiokles į užsienio šalis „Hubertus Baltic“ vadovas Paulius Rakštys yra sakęs, kad lietuvius užsienio medžioklės traukia tų šalių žvėrių įvairove bei skirtingomis medžiojimo taisyklėmis.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje pas mus leidžiama sumedžioti žymiai mažiau briedžių nei Latvijoje. Vilkų medžioklė pas mus irgi licencijuojama, o Latvijoje, Baltarusijoje vilkų medžioklė neapribojama. Kitos šalys turi tam tikrų privalumų, kurių mes neturime, dėl to ir lietuviai vyksta į svečias šalis. Pavyzdžiui, olandai savo šalyje neturi varovinių medžioklių, todėl jie atvyksta pas mus. Taip ir keičiamės“, - sakė P. Rakštys.

Jo teigimu, tiek vykstančių lietuvių medžioti į kitas šalis, tiek ir kitų šalių medžiotojų, atvykstančių į Lietuvą, skaičiai yra panašūs.

Susiorganizuoti medžioklę patiems – uždavinys ne kiekvienam

Medžioklinių kelionių organizavimo patirtį turintis Valdas Danilevičius sutinka su kolegų išsakytomis mintimis, kad masinio lietuvių medžiojimo užsienio šalyse nėra, nes į tokias keliones keliauja tik tie, kurie iš tiesų tuo domisi. „Yra tam tikras ratas žmonių, kurie tuo užsiima. Jeigu lygintume su masiniu turizmu, tai būtų vienetai“, - sako organizatorius. 

Anot jo, tokių kelionių organizavimas itin sudėtingas, todėl mėgėjas to tikrai niekaip nesugebėtų padaryti. „Žmogus turi būti į tai pasinėręs visa galva ir tuo gyventi. Jeigu į visa tai žiūrima tik kaip į verslą, tai visiškai nefunkcionuoja“, - savo nuomonę dėsto V. Danilevičius.

Jis aiškina, kad organizuojant tokias keliones turi būti sudaromos sąlygos tam tikriems žvėrims sumedžioti, o tai padaryti galima tik tuomet, kai gerai išmanai tos šalies medžiojimo specifiką: „Organizuojamos sąlygos tam tikriems žvėrims sumedžioti, bet medžioklėje niekada nebūna garantijų. Jeigu sąlygos, kurias tu žmonėms siūlai pasiteisina, žmonės ir važiuoja. Jeigu tu tiktai siūlai, o paskui niekas nepasiteisina, viskas tuo ir pasibaigia“.

A. Stanislovaitis
Yra pripažinti trofėjai, kurie laikomi kaip vieni prestižiškiausių: tai - didysis Afrikos penketas – liūtas, buivolas, leopardas, dramblys ir raganosis. Taip pat medžiotojų itin vertinami ir tam tikrų rūšių avinai.

Iš savo patirties V. Danilevičius sako pastebėjęs, kad lietuviams medžioti įdomiausia Afrikoje ir Tolimojoje Rusijoje. Rusijoje geidžiamiausias taikinys – meška, o Afrika vilioja kitais egzotiškais gyvūnais. Pašnekovas tikina, kad išvykusiems lietuviams neretai pavyksta savo tikslų pasiekti.

Kai GRYNAS.lt domėjosi, kiek įkainoti Lietuvos žvėrys, paaiškėjo, kad iš trofėjų daugiausiai medžiotojams kainuoja briedžio ragai (apie 2-7 tūkst. Lt), pigiausi – stirnos (100-3 tūkst. Lt). Už sumedžioto vilko trofėjus (kailį ir kaukolę) prašoma 1760 Lt, pilkąjį kiškį – 45 Lt, o bebrą – 250 Lt. Žvėrienos kainos prasideda nuo 4-5 Lt/kg. 

V. Danilevičiaus tinklapyje medzioklineskeliones.lt skelbiami kai kurių užsienio šalių žvėrių kainynai. Pavyzdžiui, vilko trofėjai kaimyninėje Baltarusijoje įkainoti 555 eurais (1915 Lt), kurtinio – 1000 eurų (3 450 Lt ), briedžio (iki 2,5 kg) – 500 eurų (1725 Lt). Rusijoje meškos trofėjus įkainotas 1500 eurų (5175 Lt), vilko 700 eurų (2415 Lt), briedžio 2000 eurų (6900 Lt).

Pietų Afrikoje, Limpopo provincijoje, brangiausiai įkainoti juodosios antilopės trofėjai – 7000 eurų (24 150 Lt), žirafos vertos 2000 eurų (6900 Lt), vandens ožio ir kana patino kainos po 1250 eurų (4312 Lt).