Naujajam įstaigos direktoriui Aurimui Didžiokui jau duotas pavedimas skubiai parengti priemonių planą, kuriame būtų numatyti būtini darbai, kurių šiandien reikia zoologijos sodui. Atsakingiems Aplinkos ministerijos darbuotojams nurodyta išnagrinėti galimybes ir pateikti pasiūlymus, iš kokių programų būtų galima skirti papildomą finansavimą zoologijos sodo remontui ir kitiems darbams.
Lietuvos zoologijos sodas į EAZA buvo priimtas dar 1992 m. ir iki šiol turėjo pilnateisio nario statusą. Šių metų vasarį – paskutinėmis buvusio direktoriaus Vaclovo Dumčiaus darbo dienomis – į jį atvyko EAZA stebėtojų grupė ir atliko patikrinimą.
Vėliau Atėnuose vykusiame suvažiavime EAZA taryba nusprendė pakeisti Lietuvos zoologijos sodo narystės statusą: iš pilnateisio nario jis pakeistas į kandidato. Pagrindinė priežastis – pagal daugelį kriterijų šis sodas neatitinka net minimalių EAZA keliamų reikalavimų.
EAZA - tai Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija, vienijanti per 340 zoologijos sodų daugiau nei 40-yje šalių. Asociacijos tikslas - kad zoologijos soduose būtų išlaikomi aukščiausi gyvūnų laikymo ir veisimo standartai.
Sodui skirs globėją
„Turime EAZA pastabas ir rekomendacijas, jų norą pagelbėti mums, tad išnaudosime visas įmanomas galimybes. O šiandien būtų galima konstatuoti viena: ankstesnė zoologijos sodo vadovybė ignoravo tarptautinių specialistų patarimus, nesiėmė kitų reikiamų veiksmų, todėl dabar ir turime tokią padėtį“, – tvirtina ministras Valentinas Mazuronis.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, ne kartą pabrėžusi, jog gyvūnai Lietuvos zoologijos sode laikomi netinkamomis sąlygomis, teigė, jog EAZA skirs Lietuvos zoologijos sodui globėją, kuris lankys šią įstaigą bent kartą per metus ir stengsis padėti jiems pasiekti standartus, užtikrinančius gyvūnų gerovę, veterinarijos priežiūrą, aplinkos praturtinimą gyvūnams bei visuomenės švietimą. Globėjas zoologijos sodui yra paskirtas 5 metams.
„Labai gaila, kad reikėjo laukti tokių institucijų patvirtinimo apie prastas zoologijos sodo sąlygas ir ankščiau tai buvo tiesiog ignoruojama“, – svarstė B. Kymantaitė.
Po atlikto patikrinimo balandžio mėnesį iš Lietuvos specialistų bei zoologijos sodo veterinarijos gydytojų sudaryta komisija taip pat įvardijo trūkumus ir pateikė rekomendacijas. Vienas iš esminių dalykų, kuriuos komisija rekomendavo - į zoologijos sodą nepriimti jokių naujų gyvūnų, kuriems nėra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.
Siūlo uždrausti laikyti didžiąsias kates ir lokius
„Todėl mes kritiškai žiūrime į neseniai paskelbtą zoologijos sodo iniciatyvą atsivežti nykštukinį begemotą, kai zoologijos sodas dar nesiėmė esminių priemonių užtikrinti jau turimų gyvūnų gerovės“, – kritikavo zoologijos sodo vadovybės sprendimus B. Kymantaitė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba LGTAO yra pateikusi atsakymą į jų klausimus dėl zoologijos sodo veterinarų kompetencijos. Atsakyme rašoma, jog zoologijos sodo veterinarai nėra kėlę savo kvalifikacijos specializuotuose mokymuose apie laukinių gyvūnų laikymą, jų gerovės užtikrinimą.
Tiesa, Lietuvoje tokie mokymai ir nėra organizuojami, tačiau, VMVT atstovų teigimu, zoologijos sodo vadovybė ir patys veterinarai turėtų rūpintis, kaip kelti savo kvalifikaciją užsienyje vykstančiuose mokymuose.
„Manome, kad Lietuvoje turėtų būti uždrausta nelaisvėje laikyti tokias laukinių gyvūnų rūšis, kurioms suteikti veterinarinę pagalbą šiandien nėra tinkamų sąlygų ir specialistų. Tai tigrai, liutai, žirafos, meškos, tas pats lokys Kasparas. Draudimas galiotų iki tol, kol būtinos sąlygos bus sudarytos“, – teigė B. Kymantaitė.
