Pirma – lokys Kasparas, tuomet – liūtas Simba, dabar – kupranugarė.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos atstovai dėl taip dažnai gaištančių stambių gyvūnų susidomėjo Lietuvos zoologijos sodo veterinarų kompetencija ir išsiuntė klausimus Aplinkos ministerijai bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Dalis nugaišta, tačiau tiek pat ir gimsta
Praėjusiais metais, skaičiuojant su žuvelių skyriumi, gimė ir užaugo apie 4000 jauniklių. Atmetus žuveles, direktoriaus teigimu, prieauglio galėtų būti panašiai, kaip ir nugaišusiųjų – virš 200.
Jis nuramino, jog kupranugariukas Fokusas, gimęs pora savaičių anksčiau, yra sveikas, kaip ir jo mama – nugaišo kitas, jaunesnis mažylis.
Pasipraktikavę su katėmis gydo liūtus?
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė teigė nagrinėjusi zoologijos sodo ataskaitas apie gyvūnų gaištamumą.
„Žinoma, į tuos 200 gaišusių įskaičiuojami ir visokie vorai ar varliagyviai. Tačiau neramu, kad žinduolių gaištamumas yra 8 proc. (nuo visų zoologijos sode laikomų gyvūnų, - red. past.). Bendras gaištamumas — 12 proc.” , - kalbėjo B. Kymantaitė. Ji buvo įsitikinusi, jog lokio Kasparo lėtinį raumenų uždegimą bei kelio sąnario uždegimą dar buvo galima gydyti.
„Zoologijos sodo gyventojų skaičius nežymiai mažėja. Zoologijos sode gyvena apie 3000 gyvūnų“, - tuo metu skaičiavo A. Didžiokas.
Paklaustas, kaip vertina zoologijos sodo veterinarų darbą ir gyvūnų teisių apsaugos organizacijos išsakytas pastabas bei įtarimus, kad ne viskas buvo atlikta teisingai, A. Didžiokas teigė, jog visus raštus yra gavęs ir jei veterinarų darbe yra trūkumų, stengiasi juos ištaisyti.
„Jeigu zoologijos sode dirba trys veterinarai, jie nebūtinai turi kelti savo kvalifikaciją laukinių gyvūnų gydymo srityje. Nors taip rekomenduojama. Tai reiškia, jog licenzijai (veterinaro, - red. past.) pratęsti užtenka sudalyvauti kokiuose nors mokymuose, pavyzdžiui, apie kačių, šunų ligas. Zoologijos sodo gydytojai jokiuose seminaruose, susijusiuose su laukinių gyvūnų priežiūra, sveikatingumu, laikymu praėjusiais metais nedalyvavo. Mane šiek tiek baugina tokie dalykai. Tuomet išeina, kad gali eiti ir mėginti gydyti didžiąsias kates paprastų kačių gydymo metodais. Jokių specialių apmokymų nereikia“, - teigė B. Kymantaitė.
Jūrų muziejus per dešimtmetį neteko beveik pusės delfinų
A. Didžiokas teigia, jog LGTAO norai kelti veterinarų kvalifikaciją – geri, tačiau direktorius dabartinių veterinarų kompetencija pasitiki – visi trys sodo veterinarai yra nuolat praktikuojantys profesionalūs gydytojai.
„Stiprinsime veterinarijos grandį, turime tokias sutartis, kad galime pasikviesti ir kitus veterinarijos gydytojus, su jais tartis. Ieškosime dar vieno veterinaro, nes vienas išėjo tėvystės atostogų“, - teigė A. Didžiokas.
B. Kymantaitė pastebi, jog nuo 1994 -ųjų iki 2010-ųjų spalio, ir Lietuvos jūrų muziejus neteko gana daug delfinų. Iš 20 delfinų 9 nugaišo dėl kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos susirgimų.