Neatsitiktinai senovės Rytų medicinoje tam buvo skiriama daug dėmesio. Verta paklausyti ir šiandienos dietologų patarimų. Kas vis dėlto geriau mūsų sveikatai – karšti ar šalti patiekalai?
Išmintingoji Rytų medicina
Tibeto medicina visus negalavimus skirsto į „karščio“ ir „šalčio“ ligas. Be to, pastarosios gydomos kur kas ilgiau ir sunkiau. Jos prasideda jau vaikystėje dėl nepalankaus gyvenimo būdo ir netinkamos mitybos, o paskui visą gyvenimą vargina žmogų. Tibeto medikų nuomone, būtent jos yra svarbiausia ankstyvos mirties priežastis.
Kokios yra tos „šalčio“ ligos? Ir kokia mityba jas sukelia? Išoriškai šios ligos pasireiškia šalimu, drebuliu ir silpnumu. Bet yra ir kur kas rimtesnių vidinių simptomų. Prie „šalto kraujo ligų“ priskiriamos, pavyzdžiui, astma, aterosklerozė, inkstų ligos, bronchitai, neuritai, cukrinis diabetas, poliartritai.
Tibeto gydytojai įsitikinę, kad pagrindinė šių ligų priežastis yra organizmo atvėsimas iš vidaus dėl šalto maisto vartojimo.
Todėl turėtume valgyti šiltą maistą, juolab jo nederėtų ilgai laikyti šaldytuve. Jeigu pusryčiams dažnai valgote varškę, o vietoje puodelio karštos arbatos išgeriate stiklinę sulčių, save pasmerkiate „šalčio“ ligos rizikai. Paprastai viskas prasideda nuo anginos, lėtinės slogos, bronchito, sąnarių ligų. Ilgainiui prie jų prisideda vis nauji negalavimai.
Tibeto medikai teigia, kad „šaltį“ organizme kaupia net dideliais kiekiais vartojamos žalios daržovės bei vaisiai, kuriuose, kaip žinome, yra nemažai vitaminų.
Kita vertus, itin karštas maistas, pasak Rytų medicinos, taip pat negerai – jis dirgina gerklę ir kaupiasi žmogaus kūne. Labiausiai kenčia krūtinės ląsta, diafragma ir kasa. Vėliau karštis pasireiškia gerklės ligomis.
Kai stingsta kraujas
Ką apie šaltą maistą mano gydytojai, praktikuojantys tradicinius gydymo ir profilaktikos metodus?
Gydytoja dietologė Rūta Petereit pastebi, kad karšto maisto ypač turėtų vengti žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis. „Tokiems ligoniams negalima ir šalto maisto. Jeigu produkto temperatūra žemesnė nei 14 laipsnių arba aukštesnė kaip 65 laipsniai, būkite atsargūs“, - pataria gydytoja.
Ilgesnį laiką valgydami šaltą maistą žmonės jaučia, kad silpnėja jėgos, mažėja darbingumas, blogėja nuotaika. Taigi jei rengiatės iškylai, įsipilkite į termosą bent karštos arbatos. Šaltuoju metų laiku, jeigu tenka ilgai būti lauke, užsukę užkąsti, rinkitės lėkštę karštos sriubos ar šiltą antrąjį patiekalą.
Kai kuriems žmonėms netgi vienkartinis šaltas maistas gali sukelti netikėtą ir staigų galvos skausmą. Taip dažniau atsitinka vasarą, per karščius, kai organizmas yra įkaitęs ir šaltas maistas jam yra didžiulis „stresas“. To nežinodami, mes per karščius dažnai perkame šaltų gėrimų, ledų, kurie, vos patekę į burną, sukelia kraujagyslių susiaurėjimą.
Kiek vėliau atitinkamą reakciją patiria ir galvos smegenys. Tad nieko nuostabaus, kad po 30–60 sekundžių pajuntame stiprų galvos skausmą. Tai trunka dar kelias minutes po to, kai suvalgome ledų ar išgeriame šalto limonado.
Jeigu negalite atsisakyti ledų, geriau valgykite juos šiek tiek aptirpusius ir po truputį – taip bus geriau ne tik medžiagų apykaitai, bet ir dantų emaliui.
O ledinio vandens ar šalto alaus mėgėjai rizikuoja susigriebti ne tik migreną, bet ir skrandžio uždegimą. Bet ir tai dar ne viskas. Vėsinamieji gėrimai skatina nuosėdų kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių, o tai, žinia, gali sukelti aterosklerozę bei kitas širdies ir kraujagyslių ligas.
Kūno temperatūra
Pastebėjote, kad gyvūnai niekada neėda itin karšto arba labai šalto maisto. Kyla klausimas, kaip jiems pavyksta nustatyti optimalią temperatūrą? Žmogui tinkamiausia maisto temperatūra yra nuo 35 iki 38 laipsnių, t. y. artima jo kraujo temperatūrai.
Valgant tokios temperatūros maistą ir virškinama greičiau, ir virškinimo sistema nenukenčia, nes nedirginamos burnos ertmės ir skrandžio gleivinės, taip pat neardomas ir nepatamsėja dantų emalis.
Specialistai tvirtina, kad virškinimo sistema geriausiai funkcionuoja valgant ne aukštesnės kaip 40 laipsnių temperatūros maistą ir geriant 50–60 laipsnių temperatūros gėrimus.
