Kai laimėjus auksą olimpiadoje televizijos komentatorius ima taukšti, kad tokios pergalės net užgožia galvosopį dėl šildymo sąskaitų, supranti, kad visgi brangus šildymas yra viena bjauriausių kasdienių lietuvių problemų.
GRYNAS.lt aiškinosi ar yra pigesnių, o tuo pačiu ir darnių su aplinka, ekologiškų būdų šildytis, ar jokios išeities nėra – tik brangus šildymasis svetimomis dujomis? Tiesa, daugiabučių gyventojai turi mažai galimybių pasirinkti savo šilumos šaltinį, bet individualių namų gyventojai šviesą tunelio gale gali pamatyti, tačiau viskas atsiremia į investicijas.
Apie tai, kokios kuro rūšys būtų naudingiausios visai Lietuvai GRYNAS.lt jau rašė.
Populiariausias kuras - malkos
Iškarto verta pasakyti, kad du variantus – vyšnių kauliukus ir saulėgrąžų lukštų granules greit teko atmesti, mat nei vyšnių, nei saulėgrąžų Lietuvoje tiek daug nedera, kad užtektų ir šildymui. O vienas ekologiškumo principų – nesvarbu ar kalbėtume apie kosmetiką, ar maisto produktus, ar šildymui skirtas medžiagas – svarbu, kad produktai būtų gaunami vietoje, o ne gabenami iš toli, mat ir taip tausojama gamta.
Tai patvirtino ir Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ direktorius Aleksas Jakštas, pažymėdamas, kad Lietuvoje turimų biokuro resursų yra labai daug, pradžiai reikėtų juos efektyviai panaudoti. „Tokių egzotiškų šildymosi būdų, kaip saulėgrąžų lukštai ar kt., analizuoti neverta, logiškiausia būtų naudoti tuos resursus, kurie yra Lietuvoje ir, kurių panaudojimas yra tiek techniškai, tiek finansiškai prieinamas. O biokuro žaliavos (malkinės medienos, miško ir medžio pramonės atliekų, šiaudų, komunalinių atliekų ir t.t.) Lietuvoje yra tiek, kad užtektų visam šilumos sektoriui aprūpinti“, - patikina jis.
Anot A. Jakšto, 22,5 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos Lietuvoje gaminama naudojant biokurą, privačiuose ūkiuose šis skaičius smarkiai didesnis – 70 proc.
Populiariausios biokuro rūšys yra malkos, mažesnę dalį sudaro automatizuoti biokuru (medžio ar šiaudų granulėmis) kūrenami katilai. O kitų atsinaujinančių energijos išteklių, tokių, kaip, pavyzdžiui geoterminės energijos, naudojimas šilumos gamybai privačiuose ūkiuose yra labai nedidelis.
Priklauso nuo investicijų į katilą
A. Jakšto teigimu, pagrindinis iššūkis privačiame šildymo sektoriuje - keisti senus ir neefektyviai kurą naudojančius malkinius katilus į modernius, ekonomiškus, automatizuotus biokurą naudojančius katilus.
Tokį jo teiginį patvirtina ir „Vilpros“ rinkodaros projektų vadovė Viktorija Valaitytė, teigdama, kad renkantis šildymosi būdą, pirmiausią reikėtų įsivertinti ar norima gyventi komfortiškai naudojant visiškai automatizuotus šildymo įrenginius ar visgi prioritetas yra taupyti renkantis kuo pigesnį šildymo būdą.
„Galima labai pigiai įsirengti malkinį katilą, bet vėliau jis pareikalaus daug laiko aptarnavimui ir nebus toks efektyvus kaip granulinis ar dujinis katilai. Pasirenkant automatizuotus katilus pradžioje teks investuoti daugiau, tačiau sutaupysite laiko. Granulinį katilą papildyti užtenka du kartus per savaitę, tuo tarpu malkomis kūrenamą reikia pildyti kas dieną po 1-2 kartus. Dujinis katilas praktiškai išvis nereikalauja žmogaus dalyvavimo šildymo procese. Viską daro automatika. Dujinė įranga yra gan pigi, tačiau kuras – brangus. Jei už šildymą norima mokėti mažiau ir turėti visiška komfortą galima rinktis geoterminį šildymo būdą. Investicija į įrenginį yra didelė, tačiau lyginant šildymo kainas, jis užima antrą vietą po šildymo malkomis“, - aiškino ji.
Medžio, šiaudų granulės, durpės ar šiaudai?
„Biokaitros“ komercijos direktorius Aurimas Žala, tikina, kad sumanymas šildytis šiaudų granulėmis – nėra naujas, tačiau rinkoje yra naujų sprendimų, kaip tai daryti efektyviai. Iki šiol pagrindinė problema būdavo, kad šlakas (degimo metu susidarę pelenai) formuodavosi degiklyje ir nepasišalindavo bei jį užkimšdavo. Naujųjų šildymo katilų degiklis išsprendė šią problemą - ne paties šlakavimosi, bet šlako pasišalinimo iš degiklio. Šlakas pats, be papildomo įsikišimo tiesiog nukrenta iš degiklio į pelenų dėžę.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos direktoriaus A. Jakšto teigimu, atsižvelgiant į Lietuvos geografines ir klimatines sąlygas, pačiu efektyviausiu ir ekologiškiausiu šildymosi būdu privačiuose ūkiuose gali būti laikomas medžio ir/ar šiaudų granulės.
Visgi durpėmis šildytis siūlantis „Klasmann Deilmann Bioenergy“ projektų vadovas Valdas Petkus, sako, kad durpių kaloringumas (skaičius, nurodantis, kiek energijos išskirs vienas kuro masės vienetas) 10-20 proc. aukštesnis nei pavyzdžiui medienos drožlių. Be to, šildantis durpėmis peleningumas neviršija 5 proc. O šildymasis penktadaliu pigesnis nei kūrenant smulkintą medieną.
„Didelis kuro durpių privalumas, jog jų kainų dinamika lyginat su medienos „čipsais“ nėra priklausoma nuo tokių faktorių kaip baldų pramonė, medžio plauštų pramonė, celiuliozės pramonė, paklausa Skandinavijoje,“ – aiškino V. Petkus.
Tačiau reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad privačiuose ūkiuose kūrenti durpes nelabai gerai dėl specifinio jų kvapo ir durpių dulkių. „Dėl skleidžiamo kvapo skųsis kaimynai, o dulkės labai sunkiai valosi“, - aiškina A. Žala. Panašiai kaip durpės, taip ir medžio skiedros yra labiau tinkamos didelėms katilinėms, mat skiedrų laikymui reikia ploto ir technikos užkrovimui.
Paklausus kodėl visgi vietoje malkų, kurios yra pigesnės, geriau šildytis šiaudų granulėmis, A. Žala pabrėžia eksploatacijos patogumą. „Naudojantiems gerus katilus nereikia dažnai vaikščioti į katilinę, nes katilas be priežiūros gali dirbti iki 7 parų, taip pat nereikia sandėliuoti didelio kiekio medienos prie namų. Šiandien reikia vertinti ne tik kainą, bet ir patogumą bei laiko sąnaudas“, - aiškina jis.
Panašiai apie granulėmis kūrenamus katilus atsiliepia ir V. Valaitytė. „Šildymo intensyvumas gali būti nustatomas kelių mygtukų paspaudimu arba automatiškai, kai pakinta kambario temperatūra. Granulinį katilą vasara galima naudoti vien tik vandens šildymui“.
Ekologija lietuviai nesidomi
Pašnekovai patikino, kad šiaudų granulėms pagaminti naudojami 100 proc. natūralūs šiaudai be jokių cheminių junginių, papildų ir klijų. O jų pelenai tampa ekologiška trąša.
Visgi V. Valaitytė pastebi, kad ekologiškumas Lietuvos vartotojui renkantis šildymosi būdą toli gražu nėra prioritetas.
„Pagrindiniai aspektai į kuriuos žmogus atkreipia dėmesį rinkdamasis katilą yra investicija, patogumas ir ekonomiškumas. Ekologiški įrenginiai reikalauja daug investicijų, tačiau nedaugelis Lietuvos gyventojų gali sau leisti juos įsigyti“, - patikina ji.
„Vilpros“ atstovė kaip išeitį siūlo kombinuotus katilus, kuriuos galima kūrenti granulėmis, malkomis, anglimis ar medžio briketais. „Nuo vienos rūšies kūrenamų kieto kuro katilų jų kaina skiriasi vos 2000 Lt, tačiau tokį katilą įsigijęs žmogus gali drąsiai išvykti ilgesniam laikui. Užkrovus katilą granulėmis jos dega lėtai beveik visą savaitę, o katilas patalpas šildo tolygiai. Parvažiavus iš atostogų vėl galima grįžti prie kūrenimo malkomis ar kitu pasirinktu kuru“, - dėstė V. Valaitytė.
Šildytis ir ekologiškai, ir patogiai, ir nebrangiai greičiausiai nepavyks. Galiausiai viskas atsiremia į tai ko nori pats žmogus. Svarbiausia gerai apskaičiuoti kiek galite sau leisti investuoti į kuro katilą ir kuo šis bus kūrenamas.
Durpės gali būti pigus pasirinkimas, bet dėl dulkių ir kvapo retai kas renkasi tokį šildymosi būdą. Populiariausias šalyje kuras yra malkos, jos nėra labai brangios, bet tokio kuro katilo aptarnavimas pareikalaus daugiau laiko, be to reikės pasirūpinti kur sandėliuoti didesnį kuro kiekį.
Norintys komforto galėtų rinktis šiaudų ar medžio granules. Naujausi katilai gali degti ištisą savaitę be jokios priežiūros. Nors toks kuras brangesnis, jis išskiria dvigubai daugiau šilumos nei malkos. Kita vertus pradinės investicijos į tokį kuro katilą – didesnės.
Ekologiškiausias pasirinkimas galėtų būti šiaudų ar medžio granulės, nes lėtai smilkdamos jos išskiria mažiau aplinkai kenksmingų medžiagų, bet jų ir kitų kuro rūšių taršos lygiai atsiremia į katilo efektyvumo parametrus, o šie remiasi į pinigus.
| Kuras | Kaloringumas* | Kaina |
| Palaidos durpės (tinka naudoti pramoninėse katilinėse) | 3 MWh/t | 1 t - 150 Lt |
| Medžio skiedra (šviežių spygliuočių/ iki 50 proc. drėgmės) | 2 MWh/t | 1 Ktm (kietmetris = 850 kg) - 85 Lt |
| Šiaudų granulės | 4,17 MWh/t | 1 t - 420-490 Lt |
| Medžio granulės | 4,7 - 5 MWh/t | 1 t - 400-600 Lt |
| Malkos (šviežių lapuočių / iki 50 proc. drėgmės) | 2 MWh/t | 1 m3 - 50-180 Lt |
*Kaloringumas - skaičius, nurodantis, kiek energijos (MWh - megavatvalandė) išskirs vienas kuro masės vienetas
