Gandrus palydėjome prieš savaitę, o garniai – baltieji ir pilkieji – pavieniui ir būriais dar žirglioja Nemuno deltos kimsynuose. Atrodytų, vasara dar nepaliko šalies. Nors jau rugsėjo pradžia.

Tokiu metu Didysis Poliarktikos paukščių migracijos kelias virš Kuršių marių sparnuočių tuntais nors nejuoduoja, bet jo trauka jau pastebimai ryški. Į žiemavietes traukia vis daugiau paukščių, jų sankaupų daugėja, būriai tirštėja, jaunikliai ir suaugėliai lygiuojasi sparnų ir ištvermės galia.

„Pats laikas kelti ir didžiąją paukščių gaudyklę Ventės rage, atsinešėm iš sandėlio, pasiruošėme, bet tinklo niekaip neleidžia ištempti vėjai. Jie nerimo kone visą vasarą, o dabar, rugpjūčio gale, trukdo rengtis įtemptam darbų frontui. Ankstesniais metais tokiu metu gaudyklė jau būdavo virš atramų, o šiemet gūsiai vis nerimsta, neleidžia iškelti tinklo,“- sako vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys.

Prieš 34-erius metus pagal stoties vedėjo Leono Jezersko projektą pastatyta, elektrinėmis gervėmis į 25 metrų aukštį pakeliama didžioji gaudyklė savo našumu ir į ją įkliuvusių sparnuočių saugumu neturi analogų pasaulyje. Ją turėdami, prieš dešimtmetį Ventės rago ornitologai pasiekė absoliutų paros žiedavimo pasaulinį rekordą – rugsėjo 23-iąją buvo sužieduota 6519 paukščių.

Šiemet nuo metų pradžios iki rugpjūčio galo yra paženklinta keturiolika tūkstančių sparnuočių. „Artinasi metas, kai šis skaičius per trumpą laiką gali padvigubėti ir patrigubėti, nes paukščių migracija intensyvėja. Jų kelyje didžioji tinklinė gaudyklė labai pravers“,- kalba V. Jusys.

Keliaujame pamariu Kniaupo įlankos link, kur yra ištemptos po liepos 29-osios škvalo sulopytos zigzaginės gaudyklės. Kone visų jų kamerose spurda paukšteliai. Dažniausiai – jaunikliai, gležnais sparnais dar nemosavę per jūras marias, genami prieš žiemą išgyvenimo instinkto.

Vienoje iš kamerų V. Jusys aptinka tris to paties paukščio – pečialindos – porūšius. Delne spurda pilkoji, ankstyvoji ir žalioji pečialindos. Kitose kamerose - pilkoji, juodagalvė, rudoji, sodinė devynbalsės. Jų per parą įkliuvo 13, bet daugiausia apžieduota liepsnelių – ketvirtadienį iš viso 38.

Tiems, kam įdomu žinoti kasdienio ornitologų darbo pulsą, informaciją galima rasti prieš savaitę startavusioje V. Jusio ir draugų sukurtoje interneto svetainėje http://ventesragas.wordpress.com/. „Nustebau, kad jau keli šimtai lankytojų iš Lietuvos ir užsienio šalių ją atrado“,- sako V.Jusys.

Prieš dešimtmetį Ventės rago ornitologai pasiekė absoliutų paros žiedavimo pasaulinį rekordą – rugsėjo 23-iąją buvo sužieduota 6519 paukščių.

Kai grįžtame nuo tinklų, durpžemyje pastebime išdraskytą vapsvų lizdą ir tuščių korių liekanas. „Gal žvėrelis, o gal vapsvaėdis papuotavo“,- juokiasi ornitologas. Ne taip seniai jam yra tekę panašios puotos metu užtikti apsalusį ir užsimiršusį šį vanaginių šeimos, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytą paukštį ir tyliai apglėbti delnais už šonų. Apžiūrėjo iš arčiau, apžiedavo ir paleido.

Ketvirtadienį vienas paukštelis taip pat buvo stebėtinai nebaukštus. Apžieduotas jis nepanoro nuo saldžiųjų erškėtrožių uogų trauktis. Tupėjo ir laukė, kada iš jo teritorijos išsinešdinsime. Papozavo prieš V.Jusio fotoobjektyvą, užšoko ant krūtinės, pačirškė ir galop nuskrido prie šeivamedžio uogų.

...Vėjai ir penktadienį nerimo, didžioji gaudyklė liko neiškelta. Žinoma, laikinai. „Rūpi, kad vėtrų rudenį nepadaugėtų, nes vėjo košiama nendrių pašiūrė, kur žieduojam paukščius, gali griūti, lopai ant senų tinklų – neatlaikyti. Naujus kelsime kitą sezoną“,- sako vyriausiasis ornitologas V. Jusys.

Ornitologinės stoties vedėjas L. Jezerskas(87 m.) dėl senatvės jau nebegali prie kolektyvo talkos prisidėti.

Rugsėjo 3 d. rytą galiausiai pavyko iškelti didžiąją gaudyklę ir į ją jau pakliuvo pirmieji laimikiai - juodosios zylės. „Iki rugsėjo jau buvome sužiedavę apie 14 tūkst. paukščių, bet tik dabar prasideda pats žiedavimo įkarštis. Per rugsėjį paprastai sužieduojame 20 - 40 tūkst. paukščių, bet labai priklauso nuo metų“, - GRYNAS.lt pasakojo V. Jusys. Jo teigimu, Europos kontekste, Ventės ragas - viena efektyviausių žiedavimo stočių. Su ja tegali varžytis Rybačy žiedavimo stotis esanti už 34 km. Geografinė padėtis nulėmė, kad būtent per Ventės ragą eina svarbiausi paukščių migracijos keliai.

Paukščių žiedavimas

Paukščių žiedavimas – paukščiai yra žieduojami siekant nustatyti jų migracijos kelius bei kai kuriems jų biologijos faktams tirti. Žiedavimo metodas yra paprastas ir patikimas: mažas lengvas žiedelis, uždedamas paukščiui ant kojos. Žiedas tampa tarsi paukščio tapatybės kortelė. Vėliau, kur nors tą paukštį pagavus, radus žuvusį ar kitaip perskaičius jo žiedo numerį, galima nustatyti kur, kokio amžiaus ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo žieduotas, kokiu greičiu ir kokį atstumą jis nukeliavo, koks likimas jį ištiko. Kai kurie paukščiai žieduojami ir spalvotais plastiko žiedais ant kaklo, sparno ar kojos. Stambūs retesni paukščiai kartais žymimi specialiais mikrosiųstuvais.

Europoje paukščiai žieduojami daugumoje valstybių. Kiekvienoje šalyje gaminami ir specialiai tai šaliai skirti žiedai, kurie pažymėti šalies arba miesto, kuriame įsikūręs žiedavimo centras, pavadinimu. Greta šio užrašo įspaustas unikalus, sudarytas iš raidžių ir skaičių, kodas. Radus paukščio žiedą, būtina apie jį pranešti šalies žiedavimo centrui. Ši informacija yra labai vertinga paukščių žieduotojams ir suteikia žinių apie paukščių judėjimo maršrutus, jų gyvenimo trukmę, paukščio žiedavimo aplinkybes.

Jau daugiau kaip šimtą metų įvairiose pasaulio šalyse paukščiai žieduojami. Pirmasis tokį paukščių tyrimo metodą 1899 metais pradėjo danas Hansas Kristianas Kornelijus Mortensenas- parapijos mokyklos mokytojas. Jis apžiedavo daugiau nei 160 varnėnų, ant žiedų buvo įspaustas eilės numeris ir adresas.

Šiandien visame pasaulyje per metus vidutiniškai sužieduojama apie šeši milijonai paukščių, net du trečdaliai – Europoje. Lietuvoje pavyksta sužieduoti 80-100 tūkst. sparnuočių.

Lietuvoje sistemingai žieduoti paukščius buvo pradėta 1929 metais, kai Ventės rage profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva buvo įkurta pirmojo ornitologinė stotis ir pradėtas formuoti žieduotojų tinklas, kuriam iš pradžių priklausė 34 asmenys. Turima duomenų, kad iki tol Lietuvoje dirbo pavieniai žieduotojai, tačiau paukščiai būdavo ženklinami vokiškais žiedais. Antroji ornitologinė stotis Lietuvoje buvo įkurta 1962 m. Kuršių Nerijoje, tarp Juodkrantės ir Pervalkos.

Lietuvoje didžiausi paukščių būriai migruoja per Ventės ragą. Čia juos ornitologai gaudo, žieduoja, renka ir analizuoja informaciją apie anksčiau žieduotus paukščius.

Paukščių žiedavimas labai prilauso nuo oro sąlygų. Joms jautriausi – smulkieji paukščiai. Dėl lietingo ir vėsaus vasaros sezono neretai iš bado ir šalčio žūsta daug jauniklių. Sausra – taip pat sunkus išbandymas sparnuočiams: jiems sunku rasti vabzdžių, vikšrų, kad galėtų tinkamai prasimaitinti ir užauginti jauniklius. Eilę metų orai Lietuvos paukščių nelepina.

Pavasarį ir rudenį paukščių migracijos mastai skiriasi. Pavasarį paukščiai, genami veisimosi instinkto, migruoja daug sparčiau nei rudenį. Intensyviausia migracija būna pirmąją balandžio pusę. Artimieji migrantai, žiemojantys šiltesnėse Europos šalyse – pempės, varnėnai, vieversiai – parskrenda vos atšilus orams, kartais jau vasario pabaigoje. Gegutę įprasta išgirsti paskutinėmis balandžio ar pirmosiomis gegužės dienomis, žąsys, perinčios dar toliau į šiaurę, Lietuvoje užsibūna iki gegužės vidurio, kol šiaurėje nutirpsta sniegas.

Rudenį migracijos procesas vangesnis. Paukščiai neskuba, kaupia energiją tolimiems skrydžiams. Kai kurių, pavyzdžiui, kregždučių, laukia net 10 tūkst. kilometrų skrydis į Pietų Afriką. Tai reiškia, kad joms teks įveikti Viduržemio jūrą ir, galbūt iš karto, net Sacharos dykumą. Ne kiekvienam vos 15-17 gramų sveriančiam paukšteliui tai pasiseka. Todėl natūralu, kad pavasarį sugrįžta gerokai mažesni sparnuočių būreliai nei rudenį mūsų kraštus palieka.

Lietuvoje paukščiai žieduojami ne tik ornitologinėse stotyse. Jaunikliai ženklinami perėjimo vietose. Tokiu būdu tiksliai nustatomas paukščių amžius, žinoma jų išperėjimo vieta. Tuo tarpu gaudyklėse žieduojamų paukščių amžių nustatyti tenka iš jų plunksnų – pagal jų blizgesį, spalvas ir atspalvius, ankstesnių plunksnų likučius ir pan. Specialistui atskirti pirmametį ar antrametį paukštį nėra sunku, tačiau vyresnių paukščių, ypač smulkiųjų, amžių nustatyti nėra paprasta ir dažnai net neįmanoma.

Nuo 1929 m. iki 1998 m. pabaigos Lietuvoje sužieduota 2,1 mln. paukščių, priklausančių 244 rūšims. Per 20 metų (1979–1998) jų sužieduoda net 77% nuo viso kiekio. Lietuvoje sužieduoti paukščiai buvo aptikti 61 Europos, Afrikos ir Azijos valstybėse, o Lietuvoje aptikti 32 Europos, Azijos ir Afrikos valstybėse žieduoti paukščiai.