Paragavo mėsos ir pasidarė bloga
Kaune studijuojantis 23-ejų Martynas jau 15 metų nevalgo mėsos. Tėvai norėjo, kad jis būtų vegetaras, o galiausiai jis nusprendė būti žaliavalgiu. Vaikinas teigė mėsos niekada nepasigesdavęs.
Tačiau jo seneliai, gyvenantys kaime, esančiame Marijampolė rajone, vis įkalbinėdavo pradėti normaliai maitintis. Ir kai pas jų pernai per Kalėdas viešėjo, Martynas po daugelio metų pirmą kartą paragavo paukštienos, o tiksliau - orkaitėje keptos žąsies.
Tuomet jam pasidarė labai bloga. Keletą dienų jaunas vaikinas rimtai sirgo. Jam prireikė netgi medikų pagalbos.
„Močiutė visada sakydavo, kad žaliavalgystė yra didžiulė nesąmonė, kad turi baigti kvailioti. Ir per Kalėdas ji man įsiūlė žąsies. Negaliu sakyti, skanu buvo. Bet dar tą patį vakarą man pasidarė labai bloga. Baisiai pykino, pradėjau vemti, skaudėjo skrandį. Simptomai ilgai nesiliovė, todėl teko vykti pas gydytoją. Iš viso kokias keturias dienas sirgau", - prisiminė vaikinas.
Po šio įvykio mėsos daugiau jis nebevalgė. Ir mano, kad prie jos jau niekada negrįš.
Ką per šventes valgo žaliavalgiai?
GRYNAS.lt primena, kad žaliavalgystė – tai toks mitybos būdas, kuomet valgomas tik termiškai neapdorotas maistas. Produktas neturi būti kaitinamas aukštesnėje nei 42 C temperatūroje, kadangi aukštesnėje temperatūroje, anot žaliavalgių, suyra produkto vertingosios medžiagos bei vitaminai.
Prie tokios mitybos pripratę žmonės, kaip teigia gydytojai, staiga pradėti maitintis kitaip neturėtų. Perėjimas turėtų vykti palengva. Tačiau iki šiol toks mitybos būdas vertinamas nevienareikšmiškai.
Visgi patys žaliavalgiai tiki, kad tai organizmui yra naudinga. Žalios mitybos specialistė ir receptų autorė Gražina Gum pasakoja, kad svarbiausia, jog žmonės domisi sveika mityba ir nori paskatinti visus kitus įtraukti į savo racioną naujų augalinės kilmės patiekalų. GRYNAS.lt ji papasakojo, ką žaliavalgiai deda ant šventinio Kūčių ir Kalėdų stalo.
„Nesu viena atsiskyrusi žaliavalgė su savo patiekalais, vis tiek sėdu prie tradicinio stalo, važiuoju pas savo šeimą, o ten susirenka įvairiai valgančių žmonių, tai dažniausiai stalas būna nukrautas patiekalais ir valgom net daugiau nei dvylika patiekalų per Kūčias. Žinoma, ten būna ir mano paruoštų patiekalų. Visi mano aplinkos žmonės vis tiek maitinasi sveikai ir yra nutolę nuo tradicinės virtuvės, todėl visiems tokie patiekalai patinka“, - pasakojo G. Gum.
Moters teigimu, augalinės kilmės patiekalus ruošti paprasta, o tokį Kūčių ar Kalėdų stalą paruošti užtrunka daug trumpiau nei tradicinį, nes nieko nereikia kepti ar virti: „Manau, kad tradicinis lietuvių Kūčių stalas yra pakankamai geras ir teisingas. Iš tiesų ruošiant augalinį Kūčių ar Kalėdų stalą sutaupai laiko, nes jis paruošiamas žymiai greičiau. Pavyzdžiui, kaip jūs darote baltą mišrainę? Išverdate visus produktus, juos supjaustote ir dedate majonezą, o mes visus žalius produktus tik supjaustome, darome salotas, taigi viską padarome daug greičiau.“
„Tiesiog ruošdama Kūčių stalą ieškojau atitikmenų, nors ir nepakeičiau visų patiekalų. Norėjau, kad būtų atitikmuo baltos mišrainės, burokėlių salotų, kurios panašios į silkę pataluose, mes jas vadiname „išgelbėk silkę“, nes jos nesuvalgome. Taip pat norėjau sukurti kitokius kūčiukus, nes daug žmonių yra alergiški gliutenui ir miltams, taip pat gaminame kitokį kisielių. Tradiciškai jis yra verdamas, o krakmolas užteršia žarnyną, be to, koks tikslas virti spanguoles, jeigu virimo metu žūsta visi jų vitaminai. Taigi sugalvojau kad su medumi galima sumalti spanguoles, daryti kisielių su karštu vandeniu ir jį sutirštinti. Taip pat naudojame aguonų pieną“, - kalbėjo moteris.
Knygos „Žalias maistas. Žiemos švenčių receptai“ autorė teigia, kad stengėsi žmonėms pateikti transformuotus Kalėdų receptus bei stengėsi pritaikyti kuo daugiau patiekalų lietuviškam klimatui.
„Manau, kad žmonės neturi tapti žaliavalgiai, tačiau esmė ta, kad paįvairintų savo racioną ir kad į tradicinį meniu įtrauktų ir naujų patiekalų. Juk žmonėms patiems įdomiau, kai galima atrasti naują skonių paletę, įjungti daugiau mąstymo ir kūrybos“, - sakė G. Gum.
Tradiciniai patiekalai nuobodūs
Olga Dzindzeleta, prieš ketverius metus įkūrusi pirmąjį žaliavalgių restoraną mūsų šalyje „Raw Raw“, teigia, kad svarbiausias maisto gamybos prieskonis yra improvizacija, taigi tradiciniai patiekalai yra tiesiog nuobodūs.
„Iš tiesų nėra taip, kad Kūčių ar Kalėdų stalui reikėtų galvoti kažkokius specialius patiekalus. Visi patiekalai tinka šventiniam stalui, žinoma, per šventes galbūt norisi kažko labiau papuošto arba kažkokių išskirtinių patiekalų, tai gali būti ir įdaryti grybai arba paprikos ar cukinijos ir taip toliau“, - kalbėjo O. Dzindzeleta.
Moters teigimu, galima sugalvoti daug tradicinių patiekalų atitikmenų, tačiau tai įdomu tik žaliavalgiško gyvenimo būdo pradžioje.
Anot žaliavalgės, nesvarbu, jeigu per Kalėdas tenka važiuoti į svečius, kur ruošiamas tradicinis stalas, nes visuomet galima pasigaminti savo maisto: „Nieko tokio, jeigu nuvažiavus kažkur pamatai ir tradicinį švenčių stalą, visada galima rasti kažką ir prisitaikyti sau. Be to, jeigu žinome, kad važiuojame į svečius, kur tikrai nieko panašaus į sau įprastą maistą nerasime, mes jo atsivežame. Apskritai visuomet, važiuodama į svečius, pagaminu kažką savo.“
Žaliavalgystė ilgam nerekomenduojama
Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė teigia, kad svarbiausia yra subalansuota mityba, o griežtas gyvūninės kilmės produktų atsisakymas nėra subalansuoto raciono pavyzdys.
„Nėra sveikiausios arba nesveikiausios mitybos, bet yra subalansuota arba nesubalansuota mityba. Mokslininkų nuomone, griežtas gyvūninės kilmės produktų atsisakymas nėra subalansuoto raciono pavyzdys ir nėra rekomenduojamas kaip ilgalaikės dietos pasirinkimas. Dalis aktyvių medžiagų yra išsaugoma maisto termiškai neapdorojant, bet, pavyzdžiui, antioksidantai, vitamino A pirmtakas beta karotinas įsisavinami geriau su termiškai apdorotu maistu. Subalansuotą žaliavalgio dietą galėtume vadinti tada, kai jos racioną sudarytų iki pusės žalių produktų. Tam, kad žmogus gautų visą spektrą reikalingų maisto medžiagų, vitaminų, mineralų, antioksidantų ir kitų aktyvių medžiagų, maistas turi būti ir spalvotas, ir skirtingai paruoštas, ir žalias, ir termiškai apdorotas“, - teigė dietologė.
Anot gydytojos, žaliavalgystė siejama su svorio mažėjimu, tačiau dalis gerųjų medžiagų taip pat nepatenka į žmogaus organizmą.
„Tyrimais įrodyta, kad žaliavalgystė siejama su svorio mažėjimu, blogojo cholesterolio bei riebalų koncentracijos kraujyje mažėjimu. Tai galėtų mažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Bet taip pat nustatyta, kad su bloguoju cholesteroliu kartu mažėja ir gerasis cholesterolis, kas gali didinti širdies ir kraujagyslių riziką. Žaliavalgystė, tyrimų duomenimis, nėra rekomenduojama kaip ilgalaikis maitinimosi būdas dėl nepakankamo kalorijų, riebalų, baltymų, vitamino B12 ir D, geležies, kalcio, cinko suvartojimo ir su tuo susijusių sveikatos sutrikimų, tokių kaip mitybos nepakankamumo, anemijos, menstruacijų sutrikimo ar išnykimo, nevaisingumo, kaulų retėjimo, valgymo sutrikimų atsiradimo. Labiau paplitę visuomenėje veganiška žaliavalgystė, bet žaliavalgystė, kai valgomas ir neapdorotas gyvūninis maistas taip pat egzistuoja. Todėl čia dar iškyla ir maisto infekcijų pavojus valgant neapdorotą termiškai mėsą, kaušinius“, - sakė E. Cikanavičiūtė.
Ir čia pat ji pasakė, kokią esminę klaidą padarė Martynas. Vaikinui prie mėsos reikėjo pratintis palengva.
„Terminis maisto apdorojimas ir neriebus jo paruošimas tik palengvina virškinimą, tad pereinant nuo žaliavalgystės prie maitinimosi termiškai apdorotu maistu, neturėtų kilti problemų. Jeigu žmogus nevalgė gyvūninės kilmės produktų, pradėjus juos vėl vartoti, gali jausti pilnumo, nevirškinimo jausmą. Todėl pradėti reiktų nuo neriebių ir neriebiai paruoštų patiekalų: sultinio, daržovių troškinio su nedaug liesos mėsos ar žuvies, neriebių termiškai apdorotų pieno produktų. Patiekalai pradžioje turėtų būti ne tik neriebūs, bet ir švelnūs, malti, trinti. Tinkamiausi paruošimo būdai šiame etape virimas, troškinimas, garinimas. Pradėjus įvedinėti naujus produktus svarbu, kad tai būtų daroma iš lėto, po vieną ir stebint savo savijautą. Virškinimui palengvinti galima kurį laiką vartoti kasos fermentus“, - sakė gydytoja.
„Įrodymais pagrįsta medicina nurodo esmines maistines medžiagas, reikalingas žmogaus organizmo funkcionavimui. Visas jas būtina gauti su maistu. Ir ne tiesą sako tie, kad tik jų maitinimosi būdas yra teisingas. Maitinimosi būdų, įvairių teorijų karts nuo karto vis atsiranda, kai kurios nunyksta, kai kurios patobulėja, tačiau viena, neginčijama tiesa išlieka: nesvarbu kaip maitinasi asmuo, jis turi gauti visas reikalingas maistines medžiagas. Žaliavalgystės principų besilaikantieji taip pat gali šiuos reikalavimus įvykdyti, tačiau neužtenka atsisakyti nevirto maisto, reikia žinoti ką kiek ir kada valgyti. Deja, šiandien galima konstatuoti tik tai, jog mitybos nevisavertiškumo atvejų stebima tiek visavalgių, tiek ir žaliavalgių bei vegetarų tarpe“, - pasakojo E. Gavelienė.
Moters teigimu, žialiavalgystė gali būti žalinga: „Žalinga žaliavalgystė tampa tuomet, kai ji nemokšiška: nepasidomima, kaip surinkti su maistu visus reikalingus maistinių medžiagų kiekius. Beje, žaliavalgiai vegetarai (nes žaliavalgiai nebūtinai yra vegetarai) būtinai turi pagalvoti apie vitamino B 12 papildus.“
Gydytoja sako, kad tai, kad žmogus žaliavalgis, dar nereiškia, kad jis yra lieknas, nes svarbiausia subalansuota mityba.
„Sveikai, žvaliai ir energingai jaučiasi žmogus, kuris gauna su maistu visas reikalingas maistines medžiagas, atsisako žalingų įpročių, moka reguliuoti darbo ir poilsio režimą, mėgaujasi gyvenimu. Ir tai tikrai ne būtinai turi būti žaliavalgis. Savo praktikoje turiu ir nutukusių žaliavalgių“, - kalbėjo E. Gavelienė.
