Miško lankytojams ir baidarininkams teks patuštinti pinigines

Aplinkos ministerijai paskelbus, kad regioniniai ir nacionaliniai parkai turi patys užsidirbti pragyvenimui, šie, atrodo, sprendimą, kaip save išlaikyti, jau rado. Kai kurie parkai įveda lankytojų bilietus, be kurių į saugomą teritoriją nebus galima nei įeiti, nei įplaukti. Aplinkosaugininkai sako, kad tokiu mokesčiu stebėtis nereikia, nes Vakarų šalyse „niekam nekyla klausimų, kad nesusimokėjęs gali vaikščioti, kur nori“.

Parkai turi užsidirbti patys

GRYNAS.lt kalbinti valstybės saugomų teritorijų darbuotojai pripažino, kad prasidėjus vasarai labai išauga baidarininkų srautas ir tai kelia nemažai problemų parkų darbuotojams, nes upėmis ir ežerais plaukiantys žmonės neretai elgiasi netinkamai – šiukšlina, triukšmaudami baido gyvūnus, išsilaipindami ten, kur negalima, ardo šlaitus.

Kaip tik todėl imta svarstyti, ar nevertėtų kai kuriose upėse ar bent jų ruožuose, kur baidarininkai gamtai padaro daugiausiai žalos, šią turizmo šaką uždrausti. Tačiau galiausiai nutarta vykdyti šių upių stebėjimą ir jei paaiškės, kad baidarių mėgėjai upėms tikrai kenkia, gali būti griebiamasi ribojimų.

Kad būtų surinktos baidarėmis plaukiančių žmonių šiukšlės, reikia daug išteklių. Ir tai tapo viena iš priežasčių, paskatinusių regioninius ir nacionalinius parkus galvoti apie lankytojo bilieto įvedimą. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis. Aplinkos ministerija nusprendė, kad valstybės saugomos teritorijos turi pačios užsidirbti pinigų, kad galėtų užtikrinti turimos infrastruktūros priežiūrą.

Jau netrukus visi parkai turės pateikti informaciją, kaip tai darys. Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Labanoro regioninis parkas sprendimą jau rado – šį birželį įvedamas šių teritorijų lankytojo mokestis. Kiek anksčiau panašiai uždarbiauti pradėjo ir Nemuno deltos regioninis parkas. Tačiau jau dabar aišku, kad tokiu pačiu keliu pasuks dalis ir kitų parkų.

Svarstė baidarių uždraudimą

Pasidomėjus, ar Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė girdėjo gyventojų skundus dėl netinkamo baidarininkų elgesio, pašnekovė GRYNAS.lt sakė, kad tokie nusiskundimai jai ne naujiena. Kaip tik todėl, jos žodžiais, pernai buvo surengtas susitikimas, kuriame svarstyta, ar kai kuriose saugomose teritorijose nereikėtų riboti baidarių turizmo.

„Mūsų žiniomis, dažniausi baidarininkų pažeidimai yra šie – šiukšlinimas, triukšmavimas. Juk ne paslaptis, kad žmonės išgeria ir pernelyg atsipalaiduoja. Be to, negerai, kad žmonės, pamatę jiems patinkančią vietą, lipa netgi ten, kur negalima. Taip pakenkiama natūralioms pievoms, kai laipiojama šlaitais, prasideda krantų erozija. O rėkavimas trikdo paukščių ramybę. Gavę tokios informacijos surengėme išplėstinį susitikimą, kuriame svarstėme, ar nereikėtų riboti plaukimo upėmis taip, kaip Ūloje. Tačiau nevyriausybinės organizacijos ir baidarių verslo atstovai tuo piktinosi ir sakė, kad šis verslas draugiškas aplinkai. Dėl to nebuvo priimtas sprendimas riboti plaukimą, bet nusprendėme, kad direkcijos vykdys stebėseną“, - sakė R. Baškytė, pridūrusi, kad jei bus gauta neigiamų signalų, vėl gali būti grįžta prie šio klausimo.

R. Baškytė: Vakaruose dėl to klausimų nekyla

GRYNAS.lt primena, kad Lietuvoje yra viena upė, kurioje baidarininkų skaičius ribojamas. Tai – Dzūkijos nacionaliniame parke tekanti Ūla. Jai didelė apkrova kenkia, todėl siekiant sumažinti turistų skaičių prieš keletą metų buvo įvestas vienkartinis mokestis – 20 litų. Pasidomėjus, ar nenumatoma pasekti šiuo pavyzdžiu, pašnekovė pripažino, kad Lietuvoje iš tiesų yra upių, kurioms kenkia didžiulis turistų skaičius.

Vis dėlto. R. Baškytė sakė, kad kol kas tokių mokesčių griebtis neketinama. Vietoje jų – parkų lankytojų bilietai, kurie dviejose saugomose teritorijose jau yra. O kiek jų bus ateityje, paaiškės visai netrukus, kai parkai turės pateikti informaciją, iš ko gyvens ateinančiais metais.

Visgi pašnekovė atskleidė, kad svarstoma riboti baidarių skaičių ne tik Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje tekančios upės Ūlos dalyje, bet ir aukštupyje.

VSTT vadovė GRYNAS.lt sakė, kad be papildomų pinigų parkams išsilaikyti labai sunku, nes valstybės skiriamų lėšų neužtenka: „Mes turime surinkti pinigų, skirtų šiukšlių surinkimui ir išvežimui, infrastruktūrai prižiūrėti. O perkant lankytojo bilietą bus susimokama už paslaugų gavimą. Aplinkos ministerija pasakė, kad direkcijos turi pačios užsidirbti. Kadangi negauname reikiamo finansavimo, o mums pavesta daug funkcijų, turime nuspręsti, kaip užsidirbsime papildomai. Tokius bilietus gali pardavinėti visi parkai, kuriuose yra lankomi objektai su tam tikra infrastruktūra.“

R. Baškytės teigimu, įvedus lankytojo bilietų sistemą baidarininkams papildomai mokėti už plaukimą upe nereikės. Taip pat VSTT vadovė ramino, kad bilieto kaina bus tik simbolinė. Greičiausiai jos dydis svyruos nuo 3 iki 5 litų. Tačiau ateityje ši suma gali ir padidėti. Pavyzdžiui, jau šį mėnesį lankytojo bilietus pardavinėti pradėsiantis Aukštaitijos nacionalinis ir Labanoro regioninis parkas nustatė tokią kainą: už penkias dienas – 3,5 Lt.

Galiausiai pašnekovė sakė, kad dažnai po Vakarų šalis keliaujantys žmonės tokiais bilietais stebėtis neturėtų, nes ten tokia sistema taikoma daugeliui lankytinų objektų. „Vakaruose žmonės įpratę mokėti už paslaugas. Dėl to net klausimų nekyla. Bilieto kaina – 20 dolerių arba eurų. Tiek kainuoja vienkartinis įvažiavimas. Vakaruose nekyla diskusijų, kad visur galėtum vaikščioti nemokamai. O Lietuvoje lankytojo bilieto kaina turėtų atitikti teikiamų paslaugų kokybę. Didžiausia kaina neturėtų būti didesnė nei 5 litai dienai“, - atskleidė R. Baškytė, pridėjusi, kad daug lėšų pareikalauja žmonių sulaužyto inventoriaus taisymas.

Siūloma riboti plaukimą dar viena upe

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius GRYNAS.lt patvirtino ministerijos poziciją: regioniniai bei nacionaliniai parkai turi užsidirbti ir patys. Kaip tik tai, pašnekovo teigimu, parkus paskatina galvoti apie lankytojo bilieto įvedimą. „Tie parkai, kurie turi lankytinus objektus, tai ir darys (įves lankytojo bilietą, - red. past.)“, - tikino pašnekovas.

Pasidomėjus apie baidarininkų daromą poveikį aplinkai, skyriaus vedėjas tikino, kad kol kas ribojimai taikomi tik dalyje Ūlos upės. Visgi jis atskleidė, kad aplinkosaugininkai įdėmiai stebi ir Miniją: „Apmokestinant plaukimą upėmis nesiekiama surinkti kuo daugiau pinigų. Tikslas – sureguliuoti turistų srautą. Reikia atsižvelgti į upės galimybes atsikurti po plaukimo. Minijos upe pavasarį plaukia labai daug turistų ir tuo metu ten peri paukščiai. Galbūt reikėtų reguliuoti srautą.“

Jis, kaip ir R. Baškytė, teigė, kad įvedus lankytojo bilieto sistemą, jo dydis priklausys nuo to, kiek parkas savo lankytojams gali pasiūlyti paslaugų. Pasidomėjus, kada šis mokestis gali atsirasti, A. Klimavičius teigė, kad dauguma parkų mokestį pradės rinkti kitais metais.

Spėja, kad bus sukčiaujančių

Aukštaitijos nacionalinio parko Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Linas Stanaitis pripažino, kad iš naujojo mokesčio direkcija pirmaisiais metais tikisi uždirbti iki 10 tūkst. Lt. Ir visi šie pinigai bus skiriami tvarkos parke palaikymui, taip pat infrastruktūros priežiūrai ir tobulinimui.

Pašnekovas pripažino, kad parkui vien iš valstybės lėšų pragyventi labai sunku, todėl kitos išeities nebuvo. Įsigaliojus naujajai tvarkai, vyro teigimu, parko lankytojams bus būtini bilietai, tačiau jis linkęs manyti, kad vis dėlto pasitaikys žmonių, kurie bandys apeiti šią rinkliavą. Dėl to, L. Stanaičio nuomone, reikės šiek tiek laiko, kol visi lankytojai nebenorės sukčiauti. Be to, parko atstovas pripažino, kad lankytojų bilietai bus privalomi ir baidarininkams.