Brangesnis, nebūtinai geresnis

Baltasis cukrus, gaminamas iš cukrinių runkelių ar cukrašvendrių, pasaulyje yra populiariausias, tačiau jis dažnai kritikuojamas dėl to, kad yra per daug išvalytas ir nubalintas, t.y. iš jo pašalintos bet kokios priemaišos įskaitant ir visus vertingus mineralus bei vitaminus. Rudasis cukrus (tiek šviesesnis, tiek tamsesnis) išgaunamas iš sutirštintų cukranendrių, augančių tropinėse šalyse, sulčių. Cukranendrės laikomos tolimomis avižų, miežių ir kviečių giminaitėmis. Kuo cukrus tamsesnis, tuo jame daugiau melasos – juodojo salyklo. Tuomet laikoma, jog cukruje daugiau ir natūralių vitaminų ir mineralų.

Išskiriamos kelios tokio cukraus rūšys – Demerara (šviesių rudų kristalų cukrus), Muscovado (tamsesnis, šlapias rudas cukrus), Turbinado (rudos spalvos sausi stambus kristalai), Barbadoso (beveik juodas cukrus) ir kiti. Rudojo cukraus 500 g. kaina svyruoja nuo 6,5 Lt iki 10 Lt.
D. Kepenis
Cukraus reikia vengti, nes jis yra pagrindinis antsvorio šaltinis. Jeigu turite antsvorio problemų, pirmiausia reikia šalinti iš maisto cukrų, baltų miltų gaminius, alkoholinius gėrimus. Cukrus yra mūsų problema numeris vienas.
Nepaisant gerųjų rudojo cukraus savybių, mitybos specialistai teigia, jog rudojo cukraus naudą pajustumėte nebent tuomet, jei kiekvieną dieną suvalgytumėte milžinišką jo kiekį. O to daryti nepataria joks gydytojas ar specialistas.
Baltąja mirtimi vadinamam produktui - apstu alternatyvų, tačiau ar jos tikrai sveikesnės?

Kad baltasis cukrus iš esmės beveik nesiskiria nuo rudojo, DELFI jau anksčiau yra paaiškinusi ir
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus (VMVT) specialistė Vida Jarošienė
. Jos teigimu, pagrindinis skirtumas tarp šių cukraus rūšių – naudojamos žaliavos ir gamybos technologija. Ir nors rudasis cukrus yra brangesnis, tai visai nereiškia, kad jis geresnis savo sudėtimi. Baltojo ir rudojo cukraus sudėtis beveik identiška.

Cukrus iš kokoso žiedų: privalumas – nebent diabetikams

Tiems, kuriems baltasis ar rudasis cukrus nėra jokia naujiena, siūloma dar viena alternatyva – kokosų žiedų cukrus. Šio produkto aprašyme rašoma, kad jis pagamintas iš atogrąžų kokoso žiedų sulos. Cukraus gamintojai lipa aukštai į kokoso medžius ir renka saldų žiedų nektarą, vėliau, jį lengvai kaitindami, paverčia į aromatingą kokosų cukrų.
Mitybos specialistai sako, kad nėra labai svarbu, kokį cukrų pasirinksite, svarbu, kad jo vartotumėte kaip įmanoma mažiau

Kokosų žiedų cukrų didmenininkams tiekiančios bendrovės „Arimeda“ vadovė Giedrė Vosylienė paklausta, kuo šis cukrus ypatingas ir skiriasi nuo įprasto baltojo cukraus, GRYNAS.lt teigė, kad skiriasi ne tik jo gamybos technologija, bet ir glikemijos indeksas (GI, juo matuojamas angliavandenių poveikis cukraus kiekiui kraujyje – red. past.).

Angliavandeniai, kurie organizme virškinimo metu greitai suskaidomi ir atiduoda savo gliukozę į kraują greitai, turi aukštą GI. Maistinės medžiagos su dideliu GI, pavyzdžiui, greitieji cukrūs, pirmiausia suteikia energijos pliūpsnį, po kurio greitai seka nuovargis ir/ar alkio jausmas. Greitojo cukraus perteklius pavirsta kūno riebalais. Angliavandeniai, kurie išleidžia savo cukrų į kraują lėtai turi mažą GI. Skaičiuojama, kad kokosų žiedų cukraus GI siekia 35, o tai yra kone perpus mažiau nei rafinuoto baltojo cukraus (68). Tai reiškia, kad kokosų žiedų cukrus yra labiau tinkamas sergantiems diabetu, nes jį vartojant gliukozė pasisavinama lėčiau.

„Šis cukrus turi labai išreikštą skonį, primenantį karamelę“, - teigė G. Vosylienė . - Tai yra gana brangus cukrus, todėl nedaug kas sau gali jį leisti“. Šiuo metu kokosų žiedų cukraus kaina vartotojams siekia apie 24 Lt už 200 gramų, 900 g. - 70 Lt.

Stevija – saldesnė iki 300 kartų

Stevija, dar kitaip vadinama medaus žole – dar viena iš alternatyvų, nenorintiems (ar negalintiems) vartoti cukraus ir ieškantiems jo pakaitalų. Stevijos saldikiai saldesni už cukrų nuo 10 (lapai) iki 300 (steviozidas) kartų, todėl jų reikia žymiai mažiau. Vis dėlto, stevijos sirupo kaina gerokai aukštesnė už įprasto cukraus – 50 ml kainuoja apie 20 Lt.
V. Jarošienė
Pagrindinis skirtumas tarp rudo ir balto cukraus rūšių – naudojamos žaliavos ir gamybos technologija. Ir nors rudasis cukrus yra brangesnis, tai visai nereiškia, kad jis geresnis savo sudėtimi. Baltojo ir rudojo cukraus sudėtis beveik identiška.

Vienas arbatinis šaukštelis džiovintų ir sumaltų lapų atstoja stiklinę cukraus. Šį augalą galima užsiauginti kaip prieskonį ant palangės. 

Mokslinėje literatūroje teigiama, kad stevija beveik neturi kalorijų ir yra laikoma sveikesne alternatyva nei kiti dirbtiniai saldikliai. Ją rekomenduojama naudoti sergantiems cukriniu diabetu, kraujo ligomis, virškinamojo trakto bei inkstų ligomis.

Palmių žiedai

Cukraus reikia, bet saikingai

Visuomenės sveikatos instituto profesorius Rimantas Stukas, paklaustas, kokį cukrų geriau rinktis, teigė, kad vienareikšmio atsakymo nėra. Jis pabrėžė, kad svarbiau ne cukraus rūšis, o suvartojamas kiekis. Vartoti cukraus reikėtų kiek įmanoma mažiau.

„Yra bendra nuostata, kad cukraus žmogui per daug nereikia. Tai nėra tas produktas, kur reikėtų, teikiant visuomenei mitybos rekomendaciją, labai smarkiai analizuoti. Koks bebūtų cukrus – jo daug vartoti nereikia. Rudasis cukrus yra šiek tiek geresnis, nes mažiau apdorotas, bet mitybiniu požiūriu, sveikatos požiūriu žiūrint, kadangi jo reikia valgyti mažai, tai yra ne tas produktas, kuris turėtų teikti mums kažkokias medžiagas“, - savo pasvarstymais dalinosi profesorius. Jo teigimu, nors skirtumų tarp iš skirtingų
Prof. Rimantas Stukas
žaliavų pagamintų cukrų yra, jie nedaro reikšmingos įtakos mitybai.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, žmogui rekomenduojama suvartoti vos 5 proc. cukraus nuo viso suvalgomo maisto kiekio. Pagal Lietuvos normas, kurios šiuo metu galioja, siūloma suvartoti 10 proc. nuo suvalgomo maisto kiekio. Vis tik rekomendacijas šiuo metu ruošiamasi koreguoti.

„Cukraus reikia ir netgi maisto pasirinkimo viršūnėje matome, kad cukrus yra parodytas. Tik jo reikia mažai. Išmesti iš raciono jo jokiu būdu negalima. Cukraus reikia, kad nebūtų neigiamos įtakos kasos funkcijai“, - teigė R. Stukas. Profesoriaus teigimu, mitybos specialistai saldiklius naudoti vietoje įprasto cukraus pataria tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, sergant diabetu.

Daug cukraus gauname „slaptuoju būdu“

Yra paskaičiuota, kad žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kilogramus cukraus: 6 kilogramus gauna tiesiogiai, likusius 30 kilogramų – nespastebimai kartu su gėrimais, saldumynais, sausais pusryčiais ir kitais maisto produktais. Per dieną tai sudarytų 33 kubelius cukraus arba tiek, kiek jo būtų galima gauti iš vieno cukrinio runkelio.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė svarstė, kad skirtingų cukraus rūšių lyginimas nelabai turi prasmės, nes, jos teigimu, cukraus kaip papildomo produkto apskritai reikėtų vengti.

„Jeigu jau cukraus kažkiek vartojame, kurį pasirinksime – didelės reikšmės nėra. Skirtinguose cukruose skiriasi žaliavos, gamybos technologija, jų ir išvaizda kitokia, ir skonis ar kvapas gali būti kitoks. Bet bendruoju požiūriu, jeigu rūpinamasi, kas yra sveikiau, sveikiau yra vartoti kuo mažiau bet kokio cukraus“, - akcentavo I. Drulytė. Anot specialistės, cukraus natūraliai yra daugumoje maisto produktų – vaisiuose, daržovėse, miltiniuose produktuose ir kt., todėl atsisakius jo kaip atskiro produkto – tikrai nieko neprarastume.
R. Stukas
Cukraus reikia ir netgi maisto pasirinkimo viršūnėje matome, kad cukrus yra parodytas. Tik jo reikia mažai. Išmesti iš raciono jo jokiu būdu negalima. Cukraus reikia, kad nebūtų neigiamos įtakos kasos funkcijai.
„Cukraus gauname valgydami uogas, bet kuriuose įvairiuose produktuose yra natūralaus cukraus. Kaip atskiras produktas cukrus mums nebūtinas, puikiai be jo galime apsieiti“, - tikino pašnekovė.
Stevija - tinkamas cukraus pakaitalas diabetikams

Jos teigimu, visose naujausiose pasaulio mitybos strategijose akcentuojama, kad tiek cukraus, tiek druskos kiekį mityboje reikia mažinti. I. Drulytė teigia, kad didžiausia problema yra ne tiek auganti skirtingo cukraus pasirinkimo įvairovė, kiek cukraus pridėjimas net į tuos produktus, kur jo tikrai nereikia.

„Manau, didžioji problema yra cukrus, jau esantis maisto produktuose, ir tokių produktų vartojimas. Paimkime, sausus pusryčius, kurie iš esmės lyg ir turėtų būti geras dalykas, nes juose yra stambiamolekulinių angliavandenių (krakmolų), bet tokie sausi pusryčiai būna stipriai prisaldinti. Arba gaivieji gėrimai, vaisvandeniai. Daug cukraus yra visur – ne tik kavoje ar arbatoje. Yra taip vadinamas „slaptasis cukrus“, kuris jau įdėtas į maisto produktus, o mes juos valgydami jo kaip ir neužskaitome“, - pasakojo I. Drulytė.

Mitybos skyriaus vedėja pastebi, kad kur kas sveikiau už bet kokį gamybinį cukrų – valgyti vaisius ar daržoves. Per dieną suvalgius 5-6 jų vienetus, organizmas gaus ir skaidulas, ir mineralines medžiagas ir daugybę natūralaus cukraus. „Tuose kokosų žieduose turbūt nieko nėra, ko mūsų organizmui tikrai trūktų. Jeigu norisi ko nors saldaus, suvalgykite geriau abrikosą ar slyvą“, - rekomendavo I. Drulytė.

Geriausias saldiklis - medus

Dainius Kepenis
Savo ruožtu Sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis tikino jau daug metų nevartojantis cukraus kaip papildomo produkto ir jį sėkmingai pakeitęs medumi. Atsisakyti cukraus vyrui nebuvo sudėtinga nebuvo ir jis iki šiol nejaučia jokio cukraus trūkumo.

„Pagamintas cukrus, kad ir koks jis bebūtų, praeina technologinį procesą, jame dalyvauja cheminiai elementai, jis yra nevartotinas ir aš jo nevartoju“, - paprastai savo pasirinkimą paaiškino D. Kepenis.

Bene žinomiausias Lietuvos sveikuolis pasakojo, kad namie nuo senų laikų dar yra užsilikusio įprasto cukraus, bet niekada ranka nekyla jo naudoti. Kur kas geresnis pasirinkimas, jo teigimu, yra natūralus medus.
I. Drulytė
Daug cukraus yra visur – ne tik kavoje ar arbatoje. Yra taip vadinamas „slaptasis cukrus“, kuris jau įdėtas į maisto produktus, o mes juos valgydami jo kaip ir neužskaitome.

„Jeigu medaus nėra, ieškai kur jo gauti, bet cukraus stengiuosi neliesti. Ir tai pavyksta jau daug metų, - šypsodamasis tikino D. Kepenis. - Cukrus yra ne tik balti cukraus kristalai, jis yra visur – pradėkime nuo duonos ir baikime visais saldžiasiais vandenimis – sultimis iš tetrapakų. Cukraus reikia vengti, nes jis yra pagrindinis antsvorio šaltinis. Jeigu turite antsvorio problemų, pirmiausia reikia šalinti iš maisto cukrų, baltų miltų gaminius, alkoholinius gėrimus. Cukrus yra mūsų problema numeris vienas“.

D.Kepenis pasakojo medų gaunantis iš bitininko kurį gerai pažįsta, todėl yra tikras, kad naudojamas produktas sveikas, natūralus, be priedų. Pašnekovas pabrėžė, kad reikėtų kasdien suvalgyti ne daugiau nei po du šaukštelius medaus ir jį rinktis kaip įmanoma įvairesnį: „Reikėtų vartoti įvairų medų, ne vieną – kuo daugiau medaus rūšių, tuo daugiau žmogus gauna įvairių mikroelementų“, - patarė sveikuolis.