Mokslininkas nesuvokia, kodėl lietuviai spardo savo pasididžiavimą

GRYNAS.lt skaitytojas Klaidas, savo kieme suradęs milžinišką baltos spalvos grybą, metė šalin žoliapjovę. Iš pradžių vyras galvojo, kad žolėje guli didžiulis kiaušinis. Apžiūrėjęs ir išmatavęs radinį, Klaidas kreipėsi į redakciją, prašydamas paaiškinti, kas išdygo jo kieme. Grybo nuotraukas pamatęs mikologas teigė, kad tai labai retas grybas – didysis kukurdvelkis. Ir čia pat liūdnai pridūrė, kad tokį pasididžiavimo vertą grybą dauguma lietuvių begėdiškai spardo.

„Spirdžiams“ patarė susirasti kitų malonumų

Skaitytojas Klaidas, stebėjosi aptikto grybo dydžiu. Jo nuomone, šios rūšies grybai įprastai būna mažesni: „Bepjaudamas sode žolę pastebėjau keistą dalyką. Iš pradžių pagalvojau, kad tai kiaušinis, tačiau priėjęs pamačiau, jog grybas. Jo pavadinimo nepamenu, bet, manau, kad jis turėtų būti ne tokio dydžio,“ - svarstė skaitytojas.

Mikologas, Gamtos tyrimų centro mokslinis darbuotojas Jonas Kasparavičius linkęs manyti, kad tai yra didysis kukurdvelkis.

Mokslininkas teigė, kad rastas vaisiakūnis nėra pasiekęs savo maksimalių matmenų. Jo skersmuo gali būti netgi didesnis nei pusė metro. O grybai rekordininkai gali būti dar įspūdingesni.

Be to, pašnekovas pridūrė, kad Klaido pastebėtas grybas Lietuvoje yra saugomas: „Tai yra į Lietuvos raudonąją knygą nuo 1992 metų įrašyta trečiosios kategorijos rūšis. Dėl to vertėtų jį palikti ramiai augti toliau. Paprastai šie grybai auga maisto medžiagomis turtingose pievose, parkuose, atvirose miškų ir sodų vietose, net dirbamuose laukuose.“

Toje pačioje radavietėje grybas gali būti randamas kelis metus iš eilės. Anot mikologo, milžiniški vaisiakūniai gali suformuoti ir milžinišką sporų kiekį. Vis dėlto, mokslininkas sielojasi, kad toks gražus grybas dažniausiai žmonėms sukelia ne pasigėrėjimo jausmą, bet norą jį nuspirti.

„Fantastiškas grybas, galintis ir turintis kelti susižavėjimo jausmą, dažniausiai dideliems ir mažiems tautiečiams sukelia norą spirti. Po spyrio baltų trupinių pavidalu į visas puses išlakstantis vaisiakūnis turbūt „spirdžiui“ sukelia tokį pasitenkinimo jausmą, kad išspardomi visi iki vieno rasti vaisiakūniai. Taip milžiniškus kiekius sporų galintis suformuoti grybas dažnai išvis nepaskleidžia sporų. Gal visa tai kiek kompensuoja vienas kitas išaugęs nepastebėtas vaisiakūnis“, - aiškino J. Kasparavičius.

Grožis nėra vienintelė šio grybo skiriamoji savybė. Anot pašnekovo, kai kuriose šalyse šios rūšies jauni grybai buvo valgomi. Maistui jie naudojami todėl, kad turi gydomųjų savybių. Lietuvoje kukurdvelkis buvo naudojamas kraujavimui stabdyti.

„Šiuolaikiniais metodais iš jo buvo išskirta medžiaga kalvicinas, kuri pasižymi priešvėžiniu poveikiu“, - aiškino mikologas ir dar kartą paprašė šių grybų nespardyti.

Grybai skaitytojus nepaliauja stebinę

Tačiau tai nėra vienintelis grybas, nustebinęs gamtoje dažnai būnančius skaitytojus. GRYNAS.lt jau rašė apie rugpjūčio pabaigos ir rugsėjo mėnesio keistų grybų derlių.

Štai Molėtų rajone grybavęs Algis surado keletą grybų ir paprašė juos identifikuoti. Nuotraukas įvertinęs J. Kasparavičius GRYNAS.lt teigė, kad nuotraukose greičiausiai užfiksuotas rudeninis bobausis.

O norint nustatyti šalia jo esantį grybą, pasak pašnekovo, reikėjo nufotografuoti visas vaisiakūnio dalis. „Pirmame plane ant samanų augantis smulkus vaisiakūnis yra per daug neryškus, o ir apatinės kepurėlės dalies nepamačius neverta spėlioti“, - pridūrė pašnekovas.