Namai, į kuriuos kraustantis reikia turėti drąsos

Statybų pramonei vis dažniau atsigręžiant į natūralius sprendimus bei ekologiškas medžiagas, žaliosios architektūros inovatoriai yra priversti skubiai ieškoti naujų, itin gudrių ir ekologiškų idėjų. Taip gimė sprendimas projektuoti savaime augančius namus. Tokie statiniai formuojami tam tikra tvarka sodinant ir vėliau formuojant medžius. nuolat reguliuojant jų augimą. Nors iš pirmo žvilgsnio šie augantys namai atrodo labiau pritaikyti pietų šalims, Lietuvoje jie galėtų pasitarnauti kaip vasarnamiai, vaikų žaidimo aikštelės, gyvūnų stebėjimo bokštai ir pan.

Auganti katedra

Vienais pirmųjų tokios natūraliai kylančios architektūros bandymais greičiausiai galima laikyti net keliose pasaulio vietose praėjusį šimtmetį sodintas ir formuotas medžių alėjas, vadintas medžių katedromis. Tiesa, pirmieji tokie projektai nebuvo labai išraiškingi, tačiau 2001 metais italų menininko sukurta ir pasodinta Cattedrale Vegetale (liet. Medžių Katedra) tikrai palieka įspūdį.

Šis projektas buvo baigtas visai neseniai. Jo struktūra atkartoja tradicinę penkianavę katedrą, kurios ilgis yra 28,5 metro, plotis 20 metrų, o aukštis 21 metras. Struktūrą sudaro 600 pasodintų kaštonų kamienai bei šakos, kurios buvo supintos pasiekus tinkamą aukštį. Struktūros sutvirtinimui taip pat panaudota 6000 metrų lazdyno šakų, kurios buvo apipintos aplink kaštonų kamienus, siekiant sukurti atskirų erdvių įspūdį. Į šia struktūrą buvo įsodinti ir 42 buko medžiai, kurie ateityje išsikeros ir savo lapais natūraliai uždengs konstrukcijos stogą.

Ši išskirtinė katedra auga šiaurinėje Italijos dalyje, visai netoli Bergamo miesto. Ji laukia lankytojų, norinčių savo akimis pamatyti, kad savaime auganti architektūra yra įmanoma.

Iš medžių formuojami namai

Neseniai pasaulį išvydo ir keli mažesnio mastelio realų panaudojimą turintys projektai. Vienas jų - tai Fab Tree Hab pasivadinęs individualaus gyvenamojo namo projektas. Jo kūrėjai sumanė dar augančius medžius stipriai lenkti ir formuoti naudojant modifikuojamus faneros pastolius. Kai medžių kamienai būtų pakankamai stabilūs ir tvirti, papildomi formavimo elementai būtų nuimami, o išlinkę medžiai sutvirtinami įpinant gyvas šakeles, taip sukuriant standų namo karkasą. Pastarasis būtų pripildomas šiaudų ir molio mišinio, kuris sukurtų tvirtas ir šiltas sienas. Kol kas šis projektas yra visiškai eksperimentinio lygmens - ieškoma projektui tinkamiausių medžių rūšių, stebima, ar galima išlaikyti ilgalaikį suformuotų medžių augimą.

Vokietijoje jau kuriamos naujos medžių formavimo technologijos

Kol kiti kuria futuristinius namų modelius, vokiečių architektai į viską žiūri kiek pragmatiškiau ir jau ėmė kurti naują medžių formavimo sistemą, kurią pavadino Botany Building. Savo projektams architektai renkasi lengvai formuojamus ir greit augančius medžius, tokius kaip gluosniai. Šiuo metu komanda testuoja medžių elastingumą ir tai, kaip jų augimas reaguoja į metalo svetimkūnius, reikalingus jų formavimui. Architektai teigia, kad tokios konstrukcijos galėtų būti naudojamos pačiuose įvairiausiuose statiniuose, o kol kas jų įgyvendintų projektų sąraše puikuojasi paukščių stebėjimo bokštas Bavarijos miške, iš augančių gluosnių ir metalo suręstas lieptas, bei žaliasis paviljonas.

Nuo ko pradėti

Susižavėjusiems tokiu medžių formavimu eksperimentus pradėti galima nuo augančių baldų  ar vaikų žaidimo aikštelių formavimo. Tai bus ne tik puiki praktika, bet ir greit praktinę naudą duodantis eksperimentas, mat net puikiai išmanant medžių formavimo technologijas, užsiauginti žaliuojantį namą Lietuvoje tikrai užtruks.