Gamta – didžiausias turtas
„Esu nardymo entuziastas, baigęs patyrusio atvirų vandenų naro programą. Žinia, Lietuvoje orai nelepina, tad paskutiniu metu pradėjau domėtis, kur Lietuvoje būtų galima išsilaikyti nardymo specializaciją su „sausu“ kostiumu (specialia apranga, leidžiančia nerti šaltomis sąlygomis). Netyčia atradau tokį Lietuvoje veikiantį nardymo klubą kaip „Oktopusas“. Ir pasibaisėjau.
Viena esminių, galima sakyti „auksinė“, nardymo taisyklių visame pasaulyje yra tokia: nieko po vandeniu neliesti, negąsdinti ir nečiupinėti. Gamta yra didžiausias mūsų turtas ir reikia ją puosėlėti bei globoti. Tuo tarpu „Oktopuso“ klubo bendrasavininkas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, red. past.) į socialinius tinklus krauna šviežias nuotraukas, kur jis „smaginasi su aštunkoju“, - tokį laišką į redakciją atsiuntė skaitytojas Elvinas.
Papildyta:
Straipsniui sulaukus didelio atgarsio apie netinkamą narų elgesį, dalis kritikavo apie tai pranešusį Elviną, kiti piktinosi aštuonkojį liečiančio nardymo klubo atstovo elgesiu.
GRYNAS.lt kreipėsi į tarptautinę profesinę nardymo instruktorių asociaciją (PADI) su klausimu, ar pagal narų taisykles toks elgesys yra leidžiamas.
Asociacijos atstovas Richardas Somersetas pateikė tokį atsakymą:
„Organizacijai PADI priklausantys narai yra mokomi „10-ies taisyklių, padedančių apsaugoti vandenynų ir jūrų gyvūniją. Viena iš šių taisyklių aiškiai apibūdina gyvūnų lietimą ar jų trikdymą, aš Jums ją pacituosiu: „Saugokite vandenynų ir jūrų gyvūniją. Nelieskite, nemaitinkite, neimkite į rankas, nesivaikykite ir nejodinėkite ant jokio gyvūno po vandeniu. Jūsų veiksmai gyvūnui gali sukelti stresą, pakeisti jo maitinimosi ar dauginimosi elgesį, taip pat išprovokuoti jo agresyvų elgesį“, - vieną iš taisyklių pacitavo R. Somersetas.
Jis taip pat pabrėžė, jog kiekvienas tarptautinei asociacijai priklausantis naras neša atsakomybę už savo elgesį.
Nardytojas: tai - bandymas mums įkąsti
GRYNAS.lt susisiekus su minimo nardymo klubo atstovu, vyras pripažino ir pats gavęs tokio pobūdžio laiškelį ir gardžiai pasijuokęs. Jo teigimu, šią situaciją reikėtų vertinti ne kitaip kaip provokaciją arba konkurentų negražius veiksmus.
„Šiandien konkurentai visais įmanomais būdais bando kažką susigalvoti ir vienaip ar kitaip mums įkąsti. Jeigu jau taip saugotume gamtą, tai visų pirma reikėtų paveiksluoti visus restoranus, kuriuose patiekia aštunkojus, žiūrėti, kas juos valgo ir tada tuos žmones bausti. Bet juk taip tikrai gi nėra. Aš gavau tą laiškelį, gal jį jūs mums atsiuntėte, pasijuokiau gražiai, viskas ten tvarkoje“,- sakė vienas iš klubo „Oktopusas“ vadovų.
„To žmogaus patirtis, kaip jis pats įvertina, yra tik pradedančiojo nardytojo, todėl jiems labai dažnai būna sakoma, kad tikrai nieko liesti po vandeniu negalima, bet priežastis to yra ta, kad žmogus, nepažįstantis povandeninės floros ir faunos, gali nukentėti. Visi nardymo klubai, lygiai taip pat ir mes, žmones mokome ir aiškiname, kad ko nepažįsta – nieko po vandeniu nelieskite. Taip sakome bandydami juos apsaugoti nuo galimų traumų. Lygiai taip pat norime, kad nesulaužytų koralų ir pan.
Tačiau mes kalbame apie žmones, kurie visiškai neturi patirties ir sugebėjimų. Taip, aš žaidžiu su murenom, žaidžiu su rykliais ir tai rodoma daugybėje mūsų filmų, kuriuos turbūt esate matę. Šeriu krokodilus po vandeniu, dresiruoju delfinus delfinariume, dirbu su jūrų liūtais ir t.t. - ir tai nėra taip, kad aš priliečiau gyvūną ir jis nukentėjo. Visiškai jokios žalos nedarau, tai yra šou kadras. Daugybėje vietų gyvūnai yra jaukinami, šeriami - ir toje nuotraukoje nesimato, kad yra duodama žuvytė, o jisai (aštuonkojis) bandydamas tą žuvytę paimti – ateina pats pas mane ir lipa. Tai yra šou elementai, kuriuos naudoja daugybė nardymo centrų ir nardytojų tam, kad turistą priviliotų, kad jam parodytų kažką įdomiau“, - aiškino pašnekovas.
Taisyklės liesti gyvūnų nedraudžia
Nardymo instruktorius šią situaciją lygino su mėgėjiška žūkle, kuomet žvejai pagauna žuvis, jas nukabina nuo kabliuko ir vėl paleidžia atgal į vandenį.
Lietuvos hidrobiologų draugijos viceprezidentas Gintautas Vaitonis pabrėžė, kad dauguma aštuonkojų nėra žmogui pavojingi: „Yra keletas tikrai nuodingų, bet jie kaip taisyklė yra mažiukai ir gyvena daugiausiai Australijoje. O šiaip juos paliesti - jeigu žmogus turi drąsos tai padaryti, jokios problemos nėra. Aišku, jie gali kažkiek savo snapu įgnybti, bet tai nėra pavojinga“.
G. Vaitonis juokėsi, išgirdęs klausimą, ar gyvūnui nėra pavojinga, kad žmogus jį liečia „nelygu kaip liesite - jeigu kojų netraukysite, tikrai ne“.
Žuvys ir aštuonkojai pagauti jaučia stresą
Savo ruožtu Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovas Vytautas Kesminas atkreipė dėmesį, kad bet koks gamtos gyvūnijos susidūrimas su žmogumi sukelia stresą. Jeigu kalbėtume apie vandens pasaulį, pavyzdžiui, žuvis, jas liečiant, nusitrina ir jų gleivinis sluoksnis.
Anot V. Kesmino, kai aštunkojus laikai rankose, jie išskiria savo dažus, stengiasi atsipalaiduoti, pabėgti nuo priešininko: „Jų laikymas nėra jiems gerai“, - sako jis.
Paprašytas patarti, ką daryti nardytojams, kai smalsumas vis tik nenumaldomas ir norisi su vandenyje sutiktais gyvūnais nusifotografuoti, mokslininkas pirma patarė žiūrėti savo sveikatos, būti atsargiems ir nerizikuoti:
„Patarčiau žinoti, ką imame į ranką, kadangi tarp tų gyvūnų būna visokių – būna, kurie ginasi, gali įkąsti, duoti elektros smūgį (šamai), gali labai stipriai sužaloti, įdurti, kiti yra nuodingi – turi dyglius ir t.t., dar kiti gali nudeginti (pavyzdžiui, įvairios medūzos). Reikia žinoti, kas toje vietoje yra, kokie gyvūnai, reikia pasiskaityti, kurie pavojingi, ar jų čia yra, ar nėra, tai turi instruktoriai papasakoti. Vienu žodžiu – tiesiai į vandenį galva nerti ir už bet ko tvertis – nepatarčiau“, - rimavo Gamtos tyrimų centro mokslininkas.
