Internetiniuose skelbimų portaluose plinta skelbimai, kuriuose žmonės bando pakeisti vienus šunis kitais. „Keičiu 6 mėn. šiurkščiaplaukių foksterjerų veisles kalytę į malinua veislės kalytę. Siūlyti įvairius variantus“, „Mainau grynaveislį vokiečių aviganį 1,5 m. į mažiuką vokiečių aviganiuką", - rašoma skelbimuose.
Paskambinus skelbime nurodytu telefonu kalytės šeimininkas papasakojo, kodėl nusprendė atsisakyti savo augintinio ir dabar nusprendė, kad geriausiai gyvūną būtų parduoti: „Galvoju, kad man dabar geriausiai būtų apskritai ją pramušti ir parduoti. Nieko nėra blogai su šunimi, bet turiu labai daug šunų, šeši šunys pas mane, brangiai kainuoja šėrimas.“
Mainosi tarsi daiktais, o kaltų nelieka
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė GRYNAS.lt teigė, kad tokie mainai parodo lengvabūdišką žmonių požiūrį į gyvūnus.
„Tai atrodo labai kvailai. Žmogui, matyt, atrodo, kad jis mainosi daiktais. Kažkokio jausmo, kad tai yra jo augintinis, kurį ne kiekvienas ir per prievartą atiduotų, jis nejaučia ir gali išsikeisti į kažką kitą. Tai parodo lengvabūdišką požiūrį, kad iš augintinio reikia tik geros išvaizdos, kažkokių fizinių savybių“, - teigė B. Kymantaitė.
Vis dėlto ji patikino, kad Lietuvoje įstatymais toks mainymasis nėra uždraustas, todėl reikėtų ženklinti gyvūnus.
„Gyvūno savininkas yra tas, kas įgijo į gyvūną nuosavybės teisę. Aš nusiperku gyvūną, paženklinu ir jis yra mano. Dabar kai yra mainymas, kyla klausimas – kaip ta nuosavybės teisė perduodama ar įgyjama, kas neša atsakomybę už gyvūną. Gyvūnų yra tūkstančiai ir jie tiesiog keliauja iš rankų į rankas be jokios kontrolės. Tuomet neaišku, kas už jį atsakingas, kas turi pasirūpinti jo gerove ir kaip mes priversime žmogų juo pasirūpinti, jeigu jis sakys: čia ne mano, aš tik pasiėmiau pabandyti, tik laikinai, ne aš esu savininkas. Kai kas nemato tokių dalykų ir toks gyvūnėlių mainymasis jiems atrodo normalus. Tuomet nebelieka jokių teisinių pagrindų žmogų nubausti“, - pasakojo B. Kymantaitė.
