Atrodytų, kas čia tokio – juk ūkininkų turgelių per visą Vilnių tai vienoje, tai kitoje vietoje atrastume kasdien.

Tačiau šiame turgelyje tvyrojo kiek kitokia atmosfera. Jauni veidai plačiomis šypsenomis, šuneliai, snaudžiantys po prekystaliais ir maži produkcijos kiekiai. O svarbiausia - viskas apsupta žalumos.
Ūkininkas Mantas Baršys
Na, į šurmulį gali nuvažiuoti kada nori, o tylą rasti – daug sudėtingiau. Tad mes pasirinkome atvirkštinį variantą. Vitoje to, kad turėtume dvi savaites tylai per metus, geriau paskiriame dvi savaites miestui.

Viskas - gaminta rankomis ir lietuviška

„ Esame smulkūs ūkiai, labai maži, gaminantys produkciją ne mechanizuotu darbu. Čia viskas – rankų darbo. Mums svarbiausia kokybė, tai nėra produkcijos gamyba vien pardavimui, iš tiesų – tai produkcijos gamyba sau. O kas lieka – parduodame, - dėsto vienas iš „Viskoko“ bendruomenei priklausančių ūkininkų, Mantas Baršys.- Pagal valstybinę politiką, tai mažas ūkis – nuo 20 hektarų, su kokiais 4 traktoriais. Na, tada mes visi čia ne ūkininkai, pas mus kiek kitokie matai.“

Turgelio skelbime rašoma, jog turgelyje prekiauja tik smulkūs, aplinką tausojantys vietiniai augintojai. Žadama prekiauti sūriais, daržovėmis, natūraliomis priemonėmis grožiui ir sveikatai, laisvai laikomų vištų kiaušiniais, prieskoninėmis žolelėmis, uogomis ir grybais. Mantas svarsto, kad ūkininkų vasarai įsibėgėjant gausės.

Šalia skintomis vaistažolėmis bei aliejais veidui tepti prekiaujanti mergina siūlo kanapių, linų sėmenų, garstyčių aliejus, pušų spyglių fitolį (ištrauką). Jokių egzotiškų, pirmą kart girdimų pavadinimų, kaip pasakytų ekologijos entuziastai - „viskas, kas auga aplink kelių kilometrų spinduliu.“

Specialus Birutės sūris

„Mes gyvename Švenčionių rajone, Laužėnų kaime, visai šalia Labanoro girios, - pasakoja ūkininkas M. Baršys. - Ką šiandien siūlome? Birutės sūrį, jis penkis ar šešis mėnesius brandintas. Birutės, nes toks karvės vardas. Tai paprastas karvės pieno sūris, tiesiog ilgai brandinamas. Dar ateityje turėsime daržovių. Turime ir medaus. Kuriame gamtinį natūrinį ūkį, kuris, galima sakyti, pats save išlaiko. Kad būtų visko, ko pirmiausia mums patiems reikia, o paskui – pardavimui.“

Mantas tikina, kad ūkiui reikia skirti visą savo laiką – šeimyna nedirba jokių kitų darbų.

„Jei nori kažką turėti, pavyzdžiui, pieno produktų, reikia gyvuliui skirti laiko. Žiūrėkite, jau ir šuo bute reikalauja laiko priežiūrai, o čia visai karvė – dar didesnė“, - šypsosi M. Baršys.

Jis pasakoja, jog kaime gyvena jau porą metų, o apie tais svajojo... dar penkerius metus iki atsisveikinimo su sostine.

„Ar pasiilgstame miesto šurmulio? Na, į šurmulį gali nuvažiuoti kada nori, o tylą rasti – daug sudėtingiau. Tad mes pasirinkome atvirkštinį variantą. Vitoje to, kad turėtume dvi savaites tylai per metus, geriau paskiriame dvi savaites miestui“, - dėsto jaunasis ūkininkas.

Turgelis veiks visą vasarą

Pora nėra iš tų, kurie per visą turgelį rėktų ir kviestų įsigyti sūrių. Mantas sako, kad didelę dalį produkcijos tiesiog „iš kiemo išneša“.

„Viskoko“ ūkininkų turgeliai bus organizuojami toje pačioje vietoje, antradieniais nuo 16 valandos.

Iki kada Botanikos sode šurmuliuos ūkininkai, kol kas – neaišku. 

Jie teigia, jog stebės, kokiu laiku turgų dažniausiai aplankys žmonės.