Didžiulis šuns pasiaukojimas ir ištikimybė atsiskleidžia tuomet, kai jis stumia savo šeimininką į kalvą. Kinas kartais pats beveik neturėdavo maisto, tačiau visuomet pasidalindavo su augintiniu paskutiniu kąsniu. O šuo išmoko visada sekti paskui jį.

Per pietus šuo apeidavo vietines kavines, kurių savininkai jį pažinodavo ir pašerdavo, o tuomet grįždavo laukti savo šeimininko.

Kai ši istorija tapo žinoma Kinijoje, Vyriausybė nusprendė padėti žmogui. Dabar jis jau turi normalų vežimėlį, tačiau jam vis dar sunku užvažiuoti į kalvą, ant kurios yra batų taisykla. Geriausia istorijos dalis yra ta, kad dabar nei šeimininkas, nei ištikimas šuo nesijaudins dėl to, ką valgyti.