Netekę kantrybės žmonės kviečia į pelkę pas Šreką

Maudytis nebetinkami vandens telkiniai tvyrant karščiams į neviltį varo ne tik Miežiškių gyventojus, apverkiančius seniūno upėje išgriautą jų savavališkai pastatytą patvanką.

Baksnoja su humoru

Upytės gyventojai irgi griežia dantį ant seniūnijos, kodėl ši nepasirūpina išvalyti žolėmis apaugusį tvenkinį, kad jame būtų galima maudytis. Tačiau gyventojai seniūnui Giedriui Koženiauskui į atlapus nekimba, o nepasitenkinimą reiškia ant kelio pastatę lenteles ir pakabinę plakatus su kvietimais pas populiarų animacinio filmo herojų Šreką į pelkę.

„Sveiki atvykę į pelkę“, „Jūsų laukia labai šiltas vanduo, žolė bei dumblas“, – tokie maudykloje iškabinti plakatai su spalvingomis populiaraus herojaus nuotraukomis verčia nusišypsoti kiekvieną – tai bent humoro jausmas.

Tačiau vienas užrašas – „Jei turite kokių pageidavimų, kreipkitės į seniūną“, byloja, kad gyventojai Šreko rankomis nori išjudinti ir kartu įgelti seniūnijos vadovui.

Nenorėję viešinti savo pavardžių, upytiečiai patvirtino, kad šitaip nori paraginti seniūniją kuo greičiau išvalyti tvenkinį.
 
Plakatai nepadės – reikia pinigų

Upytėje esantis tvenkinys yra tapęs ne tik vietos gyventojų traukos centru. Prie jo pailsėti atvyksta ir panevėžiečių šeimos.

Panevėžio rajono savivaldybė ES lėšomis yra sutvarkiusi poilsiavietės infrastruktūrą: įrengusi persirengimo kabinas, tualetą, vaikų žaidimų aikštelę, tinklinio aikštę. Iš projekto lėšų taip pat buvo sutvarkyta žalioji zona apie tvenkinį, tačiau vanduo nevalytas. Projekto lėšas buvo privalu naudoti tik infrastruktūrai.

Upytės gyventojai ant kelio pastatė ženklus, kviečiančius į pelkę.

Kad tvenkiniui gresia virsti kūdra, gyventojai pamatė dar pernai. Bendruomenė savo lėšomis nupirko 7 amūrus ir įleido į tvenkinį, šiemet įleido dar 8. Tačiau žolėdės žuvys nepadėjo arba buvo išgaudytos. Šią vasarą nusekus vandeniui tvenkinys virto didele kūdra, kurioje nemalonu maudytis nei dideliam, nei mažam.

Seniūnas G. Koženiauskas sako, kad seniūnija neturi lėšų žolėms valyti ir neįsivaizduoja, kur jų gauti.

„Išvalyti tvenkinį nėra paprasta. Tam reikalingi didžiuliai pinigai, be to, turi būti paruošti projektai, suderinta su aplinkosaugininkais“, – „Sekundei“ teigė seniūnas.

G. Koženiauskas, paklaustas, ar žino, kas pastatė į pelkę kviečiančius ženklus ir pakabino plakatus su Šreko atvaizdu, atsakė, kad ne. Upytės bendruomenės pirmininkas Audrius Zalatoris tvirtina, kad tai tikrai ne bendruomenės darbas.

„Kažkam šovė į galvą ir pastatė. Tvenkiniui išvalyti reikia turėti daug pinigų. Bendruomenė jų neturi. Nieko čia tie plakatai nepakeis“, – sakė jis.
 
Galimybė ne tik teorinė

Panevėžio rajono savivaldybės vyriausioji ekologė Sigita Biveinienė sako, kad Upytės tvenkinys yra valstybinis, Savivaldybė negali jame negali prileisti augaliją valančių žuvų. Upėms valyti buvo rengiami projektai, finansuojami Europos Sąjungos.

Savivaldybei šalia tvenkinio įrengus poilsio zoną, jį pamėgo ir panevėžiečiai.

Pasak jos, Upytės tvenkinyje ir anksčiau žėlė žolė, tačiau gyventojai pradėjo kelti triukšmą tik įrengus poilsiavietę.

„Suprantama, kad žmonės nori vandens telkinio, kuriame būtų galima maudytis. Tačiau nereikia vien tik rodyti pirštu į seniūniją ir iš jos reikalauti. Bendruomenė irgi gali imtis iniciatyvos valyti tvenkinį. Be to, Savivaldybė turi Aplinkos apsaugos rėmimo programą, iš kurios galima gauti pinigų ir vandens augmenijai valyti“, – pabrėžė ekologė.

Šiemet šioje programoje aplinkos apsaugai buvo skirta 70 tūkst. eurų, pinigai išdalyti įvairioms programoms vykdyti. Pasak S. Biveinienės, nei Upytės seniūnija, nei bendruomenė pinigų tvenkinio augmenijai valyti neprašė.