Ministerijos atstovas: nesu šunų specialistas, bet...
Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pristatė idėją, kad pritarus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimams dokumentų neturintys šunys prie pavojingų ar kovinių būtų priskiriami pagal išvaizdą.
Tačiau teisininkams ir gyvūnų teisių gynėjams toks pasiūlymas visai nepatiko. Anot jų, tokia įstatymo pataisa prieštarautų Konstitucijai, o taip pat atsirastų dar vienas būdas, kaip susipykusiems kaimynams suvedinėti sąskaitas. O galiausiai – idėjos autoriai negali paaiškinti, kas nustatys, ar mišrūnas turi koviniams ir pavojingiems šunims priskiriamų bruožų.
Tokios pačios pozicijos laikėsi ir Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Paliutienė. Anot jos, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) labai sunku atlikti deleguotas funkcijas, kadangi pagal dabartinę tvarką pavojingais mišrūnais galima vadinti tik tokius šunis, kurių vienas iš tėvų priklauso pavojingų rūšių sąrašui arba yra kovinis šuo.
Pasak specialistės, svarbu pakeisti įstatymą, kadangi pavojingų mišrūnų šeimininkams turėtų būti keliami griežtesni reikalavimai. Kaip tik todėl, jos žodžiais tariant, šeimininkai nėra suinteresuoti atskleisti, kad vienas iš augintinio tėvų yra pavojingos veislės šuo.
Teisininkė: šuo būtų konfiskuojamas, o šeimininkui būtų skiriama bauda
Vis dėlto Seimo teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė Kaimo reikalų komiteto posėdyje teigė, kad jei ministerijos pasiūlymui būtų pritarta, situacija ne tik kad nepagerėtų, bet dar ir pablogėtų. Galiausiai ji teigė, kad siūlomas įstatymo pakeitimas prieštarautų Konstitucijai.
„Ar toks reguliavimas būtų proporcingas? Aš labai abejočiau. Teisės požiūriu tai yra ydingas dalykas. Mes sukurtume precedentą, kad teisines priemones būtų galima grįsti ne teise. Įsigaliojus įstatymui mišrūnas, panašus į tas veisles, kurios laikomos pavojingomis arba į kovinį šunį, taptų draudžiamu. Jis turėtų būti konfiskuotas, o šeimininkui skiriama bauda“, - sakė J. Meškienė.
Mišrūnas neturėtų šansų išlikti?
Taip pat, anot jos, neišspręstas ir kitas klausimas: kam bus pavesta pagal gyvūno išvaizdą pasakyti, ar jis neturi pavojingam šuniui priskiriamų bruožų?
Taip pat, jos teigimu, tokia tvarka gali padidinti beglobių šunų skaičių, kadangi mišrūno augintojas, žinantis, kad kaimynas turi blogų kėslų ir ruošiasi jį įskųsti, gali tiesiog nutarti tokį šunį išmesti į gatvę arba atiduoti sanitarinei tarnybai.
Nors Žemės ūkio ministerijos atstovai aiškino, kad šunų, panašių į mišrūnus nebūtų primygtinai reikalaujama nužudyti, tačiau Valstybinės teisės skyriaus vedėja tikino, kad tokie šunys turės mažai šansų išlikti, nes jie paprasčiausiai bus uždrausti.
„Mes šunį paverčiam dėmesio objektu dėl to, kad jis į kažką panašus. Jeigu jis panašus į pavojingą šunį, mes į jį žiūrime kaip į monstrą. Toks šuo neturės šansų išlikti, nes tokius šunis bus draudžiama laikyti. Tokiu atveju šuns pavojingumą siesime su jo bruožais. Niekas nesako, kad dabartinė tvarka yra tobula. Tačiau tokiu atveju dygliuota tvora aptverkime Gedimino prospektą, o paskui stebėkime, ar kuris nors aptvertasis nėra padaręs nusikaltimo“, - kalbėjo skyriaus vedėja.
Šunys būtų įveliami į kaimynų konfliktus
Kinologės teigimu, problemų nebūtų išvengiama, nes dažnai skirtingų organizacijų vertinimo standartai gali radikaliai skirtis. Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad nėra apibrėžta pagal kiek panašumo požymių šuo turėtų būti priskiriamas prie pavojingų mišrūnų. Todėl, pasak R. Kazlauskaitės, gali užtekti vos kelių, kad šeimininkas susidurtų su labai rimtomis problemomis.
„Jau dabar savivaldybių darbuotojai nagrinėja skundus, kai kaimynas skundžia kaimyną. Norint susidoroti gali būti įveliamas ir šuo. Turint tokią formuluotę mūsų savivaldybės iš bylų neišlįs“, - svarstė draugijos prezidentė.
„Kas atliks vertinimą? Tai ypač svarbu kalbant apie kaimiškas vietoves. Lietuvos kinologų draugija yra nevyriausybinė organizacija, todėl ji neprivalo to daryti. Kokia yra sprendimo apskundimo galimybė?“ – klausimų pažėrė B. Kymantaitė, pridėjusi, kad tikslius rezultatus būtų galima gauti tik atlikus genetinį tyrimą, tačiau Lietuvai jie yra pernelyg brangūs.
Pasiūlymui prognozuoja krachą
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gintaras Leperskas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Žemės ūkio ministerijos pasiūlymo, kuris, anot jo, gali duoti daugiau bėdos nei naudos.
Jis kaip ir kiti pasiūlymo oponentai domėjosi, iš kur savivaldybei reikės gauti kompetentingus ekspertus.
„Turi būti numatyta, iš kur bus imami ekspertai. Mums reikės taikyti įstatymą, o tai yra spraga. Įsigaliojimo dieną kaimynas Petras įskųs kaimyną Joną ir ką reikės daryti? Kokių veiksmų turėsime imtis?“ – klausė G. Leperskas.
Komiteto posėdžio dalyviams ėmus klausinėti, kam bus pavesta vertinti įtartinus šunis, R. Krasuckis šią funkciją pasiūlė deleguoti Lietuvos kinologų draugijai. Šios vadovei, paklausus, kodėl nevyriausybinė organizacija turėtų tuo užsiimti, ministerijos atstovas paminėjo ekspertus kinologus, tačiau, kas jie tokie, jis pasakyti negalėjo. „Ekspertai... Yra institucijos, kurios paskirs (ekspertus – red. past.). Aš nežinau pavardžių šiandien“, - dvejojo R. Krasuckis.
Iš pasėdyje dalyvavusių dviejų Seimo narių aštriausiai į Žemės ūkio ministerijos pasiūlymą sureagavo Eugenijus Gentvilas. Jis prognozavo, kad jei nebus atsižvelgta į pastabas, pataisa bus pasmerkta žlugti: „Mes (komitetas – red. past.) klausėme, kaip valstybė elgsis su žmonėmis, kurie žiauriai elgiasi su gyvūnais, o gavome visai ką kita. Gavome tai, ko neprašėme. Nėra suderinta su suinteresuotomis institucijomis. Kvailai stumiate pataisą – ir pralaimėsite Seime.“
