Deja, net ir ne pirmą kartą atliekantys savo būsto remontą susiduria su keblumais, ypač daug klausimų kyla dėl būsto apšiltinimo bei tinkamų medžiagų pasirinkimo. Specialistų teigimu, prieš pradedant remonto darbus, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbius patarimus ir juos įgyvendinti palankiausiu metų laiku – vasarą.
„Dažniausios šalčio namuose priežastys – statybų brokas, nekokybiškas sandarinimas bei netinkamų medžiagų pasirinkimas, kai žiūrima tik jų kaina, – teigia bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas dr. Andrius Buska. – Įprastai, probleminės pastato vietos yra namo rūsys ir palėpė ar stogas, kur pro tarpus ir sujungimus šaltis skverbiasi į pastatą. Kiekvienas, norintis rekonstruoti savo namus ar statantis naują būstą, turėtų nepamiršti, kad pilnas visų konstrukcijų izoliavimas ne tik apsaugo namus nuo drėgmės, triukšmo bet ir suteikia galimybę maksimaliai sumažinti energijos sąnaudas pastatui.“
A. Buskos teigimu, vienas iš efektyviausių būdų turėti šiltus, taupius ir patogius namus yra renovacija, kai kompleksiškai atnaujinus pastato konstrukcijas bei šildymo sistemą, pasiekiamas norimas efektas. Šiuos, daug sąnaudų bei laiko reikalaujančius, darbus būna sunku susiorganizuoti daugiabučių gyventojams, o nuosavų namų šeimininkams tokio masto remontas dažnai tiesiog per brangus. Vis dėlto, nereikia nuleisti rankų – yra keli paprastesni būdai, padedantys sumažinti šilumos praradimus per atitvaras.
1) Apšiltinkite bei izoliuokite rūsio lubas. Paprasčiausias, greičiausias bei ekonomiškiausias būdas užkirsti kelią iš rūsio kylančiai vėsai – rūsio lubų apšiltinimas šalčio nepraleidžiančiomis medžiagomis, pavyzdžiui – akmens vata. Plokštes nesudėtinga įmontuoti pačiam, o ir rūsio lubos atrodo estetiškai, kadangi viena plokščių pusė yra padengta baltu akrilo gruntu. Ekspertas pabrėžia, kad neapšiltinantys rūsio lubų žmonės praranda nemažą dalį šilumos. Šis klausimas ypač aktualus renovuojamų būstų pirmųjų aukštų gyventojams ir turintiems nuosavus namus su rūsiu.
2) Apšiltinkite bei izoliuokite palėpę. Nepriklausomai nuo to, ar palėpėje yra įrengti gyvenamieji kambariai ar ji nėra eksploatuojama, patalpa turėtų būti apšiltinta. Pirmuoju atveju šiltinamas šlaitinis stogas, o antruoju – viršutinė perdanga, nes šaltis nesunkiai prasiskverbia į žemesnius aukštus. Palėpės perdengimo apšiltinimui galima rasti ypač daug izoliacinių medžiagų, todėl rinkdamiesi, atkreipkite dėmesį į jų šilumines savybes.
3) Užtikrinkite tinkamą patalpų vėdinimą. Nors vėsesnėmis dienomis vėdinti patalpas ne visuomet norisi, reikėtų atminti, kad to itin nemėgsta pelėsiai. Būtent todėl reikėtų surasti balansą tarp šilumos ir drėgmės. Žinoma, geriausios sąlygos užtikrinamos tada, kai yra įrengta vėdinimo sistema, tačiau reikėtų nepamiršti ir kasdien bent keliolikai minučių praverti langus.
Specialistai pažymi, kad, norint gyventi saugiame mikroklimate, ne visuomet būtina atlikti brangiai kainuojančius remonto darbus. Dažnai pakanka pasitelkti profesionalų pagalbą – jie atras problemiškiausią namo vietą ir nuo šalčio bei drėgmės izoliuos patalpas. Tam, kad žiemą netektų susidurti su nemaloniais netikėtumais, pasirūpinti namų apšiltinimu reikėtų iki šaltojo sezono pradžios.
