Patikrinimo metu rasta 18 suaugusių kalyčių, 3 patinai ir 9 jaunikliai. Niekur nedirbanti ir jokių oficialių pajamų negaunanti moteris neigė veisianti šuniukus prekybai – esą jauniklius ji pasilieka sau, o kartais kam nors padovanoja. Augintinių daugintoja taip pat negalėjo paaiškinti, iš kur gauna lėšų gyvūnų priežiūrai ir veterinarinėms procedūroms.
Šunys buvo laikomi ankštuose narvuose, priversti vaikščioti ant jiems netinkamo pagrindo - vielinio tinklo grindų. Narvai su gyvūnais buvo laikomi nuolatinėje prieblandoje, be tinkamo apšvietimo. Veisiamos buvo užkrečiamomis ligomis sergančios šunų patelės.
Patikrinimo metu gyvūnų laikymo sąlygos buvo užfiksuotos vaizdinėje medžiagoje. Ji bus panaudota sprendžiant šunų perėmimo klausimą, jei moters nedelsiant neištaisys esamų trūkumų ir neįrodys, kad sugebės užtikrinti tinkamas sąlygas gyvūnams.
Patikrinimo metu augintinių daugintoja gyvūnų globėjams sutiko atiduoti tik vieną sergančią kalaitę, kuriai po veterinarijos gydytojo apžiūros konstatuotas prastas įmitimas, odos pažeidimai, odos parazitų sukelti klinikiniai požymiai ir kt.
„Pagal galiojančius teisės aktus, gyvūnų augintinių veisėjai savo veiklą turi užregistruoti teritorinėse valstybinėse maisto ir veterinarijos tarnybose. Jeigu šiai veiklai naudojamos specializuotos patalpos, t.y. gyvūnai augintiniai veisiami ne nuosavame bute, name, reikia gauti ir veterinarinį patvirtinimą, kad patalpos atitinka nustatytus reikalavimus. Registracija įvesta siekiant užtikrinti, kad gyvūnai būtų veisiami atsakingai, laikantis jų sveikatos ir gerovės reikalavimų, o įsigyti augintiniai būtų sveiki ir džiugintų savo šeimininkus“, - sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė.
VMVT primena, kad kiekvienas perkantis gyvūną iš nelegalaus veisėjo ar nesąžiningo pardavėjo, skatina neatsakingą veisimą, dėl ko nemažai šuniukų ir kačiukų atsiduria gatvėje.
