Sekmadienį, rugsėjo 16 d., prasidės tradicinė Europos judrioji savaitė. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, skatinti gyventojus išsaugoti švarią aplinką urbanizuotose teritorijose.
Oro kokybė yra vienas svarbiausių Europos piliečių rūpesčių. Todėl Judriosios savaitės metu, nuo rugsėjo 16 iki 22 dienos, miestų gyventojai kviečiami kuo mažiau naudotis automobiliais, daugiau vaikščioti pėsčiomis, naudotis viešuoju transportu, važiuoti dviračiais ar kitomis aplinką tausojančiomis susisiekimo priemonėmis. Juk vienas pagrindinių atmosferos oro taršos šaltinių – transportas.
Šiemetinės Judriosios savaitės tema – darnaus judėjimo link. Ji pasirinkta siekiant paskatinti savivaldybes kuo daugiau rūpintis darnia miesto plėtra, rengti ir įgyvendinti darnaus judėjimo mieste planus.
Akcijoje, kuriai prigijo Europos judriosios savaitės pavadinimas, dalyvaus, šios dienos 16 val. duomenimis, 1684 Europos ir pasaulio miestai, tarp jų – 28 Lietuvos savivaldybės. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, per likusias iki akcijos pradžios dienas šie skaičiai dar turėtų padidėti.
Šią Europos miestų akciją Lietuvoje koordinuoja Aplinkos ministerija. Kiekviena joje dalyvaujanti savivaldybė pati sprendžia, kokius renginius organizuoti savo bendruomenei. Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, daug kur bus tikrinama, ar automobilių išmetami teršalai neviršija nustatytų normų, vyks įvairūs konkursai, žygiai, koncertai ir kt.
Akcijos kulminacija – Diena be automobilio. Ji tradiciškai skelbiama rugsėjo 22-ąją. Tie miestų gyventojai, kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo be automobilio, kviečiami bent tą dieną jį pamiršti ir dovanoti sau bei savo bendruomenei švaresnį orą.
Sumanymas kartą per metus skelbti akciją „Mieste – be savo automobilio“ kilo 1998 m. Prancūzijoje. Jį greitai perėmė ir kitos šalys. Šią miestų organizuojamą akciją 2000 m. parėmė Europos Komisija. 2001-aisiais 31 Europos valstybės ministrai ar įgaliotieji atstovai pasirašė deklaraciją, kuria pasižadėjo skatinti miestų savivaldos institucijas kasmet rugsėjo 22 d. rengti Dieną be savo automobilio bei talkinti organizuojant šią tarptautinę akciją, o jos metu ypač daug dėmesio skirti visuomenės aplinkosauginiam švietimui, populiarinti „žaliąjį“ transportą, raginti gyventojus vaikščioti pėsčiomis. Dienos be savo automobilio sėkmė paskatino akciją išplėtoti ir ją rengti visą savaitę.
Lietuvoje pirmoji prie akcijos „Mieste – be savo automobilio“ 2000-aisiais prisidėjo Vilniaus savivaldybė, po metų – ir Kauno. 2002 metais Dieną be automobilio surengė jau 6 šalies savivaldybės. Kasmet jų skaičius didėjo. Pernai Europos judrioji savaitė vyko 24 šalies savivaldybėse.
Alternatyva - dviratis
Aplinkosaugininkai ir dviratininkai pateikia papildomų faktų ir komentarų apie dviračių susisiekimo naudą miestams, aplinkos ir gyvenimo kokybės gerinimui. Užsienyje paskaičiuota, kad kiekvienas naujas dviratininkas taupo miesto pinigus. Todėl šiai infrastruktūrai skiriamas tinkamas finansavimas.
Pvz. Olandijoje dviračių takų infrastruktūra vienam gyventojui kainuoja 30 eurų
(103Lt) kasmet. Šis skaičius apima tiek savivaldų, tiek vyriausybės skiriamas lėšas. Pvz. Vilniuje transporto infrastruktūrai kasmet skiriama 65mln. litų, t.y. 130Lt kiekvienam miesto gyventojui. Dar 1,8mlrd. kasmet skiriama valstybinių kelių priežiūrai ir plėtojimui. Tai sudaro 600 Lt vienam gyventojui. Iš kuro akcizo surenkama 1,2mlrd. Litų. Iš tos ženklios sumos dalį lėšų būtina skirti dviračių infrastruktūros plėtrai. Tai pagerintų susisiekimą, eismo saugumą ir sumažintų gatvių apkrovas miestuose.
Dviratininkystės nauda neapsiriboja vien išlaidomis. Paskaičiuota, kad dviratininkai neteršia aplinkos, mažiau serga. Tai yra papildomi sutaupymai aplinkos ir sveikatos apsaugai. Štai Grioningeno, Olandija miesto (170 000 gyventojų, 57% kelionių atliekama dviračiais, labiausiai „dviratizuotas“ Europos miestas) valdžia plėtoja dviratininkystės skatinimo programą, ir per 10 metų jai skiria ~84 mln. Lt.
Jie paskaičiavo, kad kiekvienas NEvažiuojantis automobilis jiems sutaupo ~720 Lt paslėptų mokesčių kasmet (sumažėjęs triukšmas, tarša, parkavimas, sveikata, kuriems reikia skirti papildomas lėšas). „Mes nenorime geros dviračių infrastruktūros, mes norime idealios infrastruktūros“, sako Grioningeno vyriausias miesto architektas van Werven. „Mes norime tokios dviračių infrastruktūros, kokia yra sukurta Vokietijoje automobiliams. Mes dviračiais važiuojame ne todėl, kad esame skurdžiai – žmonės čia turtingesni nei Anglijoje. Mes jais naudojamės todėl, kad tai yra smagiau, greičiau bei patogiau“.
