Įvairiose internetinėse diskusijų erdvėse žmonės bando išsiaiškinti, kaip išspręsti tokias problemas.

„Priešais mus name gyvenantys kaimynai turi nestabilios psichikos šunį, kuris loja 2/3 paros. Žiemos sezono metu visų langai uždaryti, todėl nieko nesigirdi. Tik prasideda šiltesnės dienos, jų langai atlapoti nuolatos, nes rūko namie, ir mes neišvengiamai turim klausytis nuolatinio šuns lojimo. Aš jau nebežinau, ką daryti, nes tas šuo loja nuo bet kokio garso. Ir nesvarbu, ar vidurnaktis, ar ankstyvas rytas, ar vakaras. Kitaip tariant, poilsio ir ramybės nėra“, - rašė internautė.
Jeigu mes paėmėm gyvūną, turime juo pasirūpinti. A. de Sent Egziuperi rašė, kad esame atsakingi už tuos, ką prisijaukinome. Jeigu mes imame šunį, turime suteikti jam galimybes. Jeigu neturime laiko šunį dresuoti, turime turėti laiko, kada jį išvedžioti, suteikti galimybę pamedžioti, t. y. pabėgioti paskui šuniui norimą daiktą. Jeigu mes jį nuvarginsime, suteiksime jam galimybę palakstyti, jis namuose miegos.
Artūras Zaleckas

„Kaimynai įsigijo žiauriai bjaurų šunį. Kiekvieną dieną nuo 4:30 iki 8 ryto atsisukęs į mūsų langus loja. Ar yra kokių variantų jį užčiaupti? Kažkaip jaučiu, kad jei kito sprendimo nerasiu, šuniui gyvent liko kokios dvi paros...“ - rašė kardinalesnis interneto lankytojas.

Gresia kelių šimtų eurų bauda

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktorius Henryk Surovič teigė, kad šuns lojimas dar nėra pažeidimas.

„Šuns lojimas ar kitoks kito gyvūno skleidžiamas garsas - dar nėra pažeidimas. Svarbu yra nustatyti tai, ar gyvūnas trikdo viešąją rimtį, ar ne. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų viešosios rimties“, - teigė H. Surovič.
Liūdintis šuo

Atsakomybė dėl taisyklių nesilaikymo yra numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje: savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas – užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

„Per 2014 metus surašyti 8 administracinio teisės pažeidimo protokolai Vilniaus mieste“, - sakė H. Surovič.

Asmenys, kurių viešoji rimtis yra trikdoma dėl gyvūnų keliamo triukšmo, gali kreiptis į policiją, arba į savivaldybę.

Kalta nepriežiūra

GRYNAS.lt kalbina kinologus bei šunų dresuotojus ir aiškinasi, dėl kokių priežasčių šuo loja namuose ir kaip šeimininkui tai sustabdyti.Šunų dresuotoja Agnė Jazukevičiūtė teigė, kad pavargęs šuo yra laimingas šuo, todėl reikėtų jį nuvarginti.

„Nėra vieno recepto, kad padaryk taip ir šuo nustos loti, tai yra ilgas darbas. Čia tinka posakis, kad pavargęs šuo yra laimingas šuo. Jeigu šeimininkas ryte šunį pavedžioja penkias minutes ir palieka jį namuose, jis gali kaukti ilgai. Reikia iškrauti šunį, žaisti su juo ir kuo daugiau su juo užsiimti, tuomet, tikėtina, kad šuo vienas namuose tikrai mažiau los ir kauks“, - sakė dresuotoja.
Mes dirbame vien pozityviais principais, nekeldami skausmo šuniui, naudojame motyvaciją ir skatinimą, todėl į šiuos dalykus žiūriu negatyviai. Šuo kaukia ne iš malonumo, tai yra nerimo požymis, tai jau yra stresas šuniui. Veržti elektrinį antkaklį yra blogai, yra draugiškesni vibruojantys antkakliai, kurie skleidžia nemalonius jausmus gyvūnui, tačiau jie veikia bausmės principu.
Agnė Jazukevičiūtė
Anot jos, dar vienas būdas yra šuniui duoti pastovios veiklos, nes noras kaukti ir loti kyla tuomet, kai prasideda nerimas, šuo pamato, kad šeimininkas išėjo. Tada jis gali kaukti labai ilgai: „Reikėtų duoti jam užsiėmimą namuose. Dažnai būna veiksmingas toks būdas: yra tokie žaislai šunims, kur į vidų galima pridėti šuns maisto. Tuomet šuo negauna pusryčių dubenėlyje, o tuos pusryčius šeimininkas sukiša į žaislą. Šuo negauna maisto šiaip nemokamai ir jeigu jį graužia kelias valandas, pavargsta, išsimiega, prabunda, jeigu dar vis liko kaulo, vėl turi užsiėmimą. Jeigu niekas iš tokių paprastų būdų nepadeda, siūlau susitikti individualiai treniruotei ir žiūrėti, kas vyksta. Gali būti, kad reikėtų daugiau priemonių, pavyzdžiui, išmokyti šunį ramiai būti narve."
Šuo su antkakliu

Kinologas, Muitinės mokymo centro Mokymo bei metodikos skyriaus vyr. inspektorius Artūras Zaleckas teigė, kad dėl šuns lojimo kalta nepriežiūra.

„Kartais šeimininkai nesupranta, ką ima. Jeigu mes paėmėm gyvūną, turime juo pasirūpinti. A. de Sent Egziuperi rašė, kad esame atsakingi už tuos, ką prisijaukinome. Jeigu mes imame šunį, turime suteikti jam galimybes. Jeigu neturime laiko šunį dresuoti, turime turėti laiko, kada jį pavedžioti, suteikti galimybę pamedžioti, t. y. pabėgioti paskui šuniui norimą daiktą. Jeigu mes jį nuvarginsime, suteiksime jam galimybę palakstyti, jis namuose miegos. Ryte reikėtų netingėti ir bent jau pusvalandį aktyviai pažaisti su šunimi, pasiimti pagalius, juos pamėtyti, šuo įveiks nemažą atstumą“, - sakė kinologas.
Šuo

Tačiau, anot jo, yra daug šunų su negalia: „Mes ne visi esame vienodai stabilūs, lygiai taip pat ir gyvūnas. Daug šunų yra nestabilios nervų sistemos. Kai kurie šunys negali būti vieni, paniškai to bijo, be to, šuo yra socialus gyvūnas, todėl natūralu, kad jis bijo.“

Kai kurie naudoja elektrinius antkaklius

Kai kurie šeimininkai, norėdami išvengti nepageidaujamo šuns lojimo, naudoja specialius antkaklius, kurie šuniui sulojus, skleidžia nemalonias vibracijas. Tačiau specialistai tokius dalykus vertina skeptiškai.
Šuns lojimas ar kitoks kito gyvūno skleidžiamas garsas - dar nėra pažeidimas. Svarbu yra nustatyti tai, ar gyvūnas trikdo viešąją rimtį, ar ne.
Henryk Surovič

„Mes dirbame vien pozityviais principais, nekeldami skausmo šuniui, naudojame motyvaciją ir skatinimą, todėl į šiuos dalykus žiūriu negatyviai. Šuo kaukia ne iš malonumo, tai yra nerimo požymis, tai jau yra stresas šuniui. Veržti elektrinį antkaklį yra blogai, yra draugiškesni vibruojantys antkakliai, kurie skleidžia nemalonius jausmus gyvūnui, tačiau jie veikia bausmės principu. Kaukimas nėra problema, tai yra pasekmė, problema yra stresas. Tie antkakliai nepanaikina problemos, o dar ją suaktyvina, nes šuo patiria dar didesnį stresą. Būna, kad šuo tuomet tyli, jis gali nekaukti, bet problema neišnyksta ir kai žmogus po kurio laiko nuima antkaklį, šuo lygiai taip pat kaukia ir netgi gali problemų atsirasti kitur, šuo gali tapti jautresnis aplinkai, bijoti, būti agresyvus“, - sakė A. Jazukevičiūtė.

Dresuotoja teigė, kad yra vienas draugiškesnis būdas, kuris veikia paskatinimo principu: „Yra draugiškesnė alternatyva. Šuniui dedamas antkaklis, kuris reaguoja į lojimą ir kabinamas indelis su maistu. Jeigu šuo suloja, antkaklis sureaguoja, bet niekas nevyksta, kai šuo nutyla, po kelių sekundžių išmetamas skanėstas, šuo gauna paskatinimą už tylą, o ne bausmę už lojimą. Jeigu šuo tyli, jam yra išmetami skanėstai, jis reaguoja, yra užsiėmęs ir jų laukia. Tokiu būdu jis ir neloja, ir patiria geras emocijas.“