Kol kas mūsų smegenyse dominuoja senas sovietinis mąstymas, jog šuo – plėšrūnas. Daugelis tautiečių keturkojį sutvėrimą mato tik voljere arba pririštą būdoje prie grandinės. Vyrauja įsitikinimas, kad šuo, ypač didelis, gali būti skirtas tik apsaugai, žudymui, todėl toks gatve maklinėjantis „pabaisa” yra labai pavojingas.
Esame žiauriai atsilikę gyvūnų globos, priežiūros ir apsaugos srityje. Būtent dėl to ne pirmus metus atostogauju ne Lietuvoje, o Europoje, žinoma, Vakarų. Vaizdas važiuojant automobiliu tolyn nuo Tėvynės keičiasi labai greitai. Čekijoje išvydę ne 47 kilogramus sverianti dobermaną, padorių viešbučių administratoriai nenustemba. Mokestis už šunį simbolinis – keli eurai. Viename Čekijos kalnų kurorte buvau nesuprastas, kai paklausiau, ar galima apsistoti su šunimi. Žinoma! Prašom į kambarį, parką, kavinę, restoraną!
Italijoje prasideda tikras šunų rojus. Bet kuriame Adrijos ar Ligurijos jūros kurorte gausu kempingų, kuriuose priimami poilsiautojai su šunimis. Beje, šeimininkas privalo turėti šuns skiepų knygelę, kurioje būtų visi reikalingi įrašai, liudijantys, kad augintinis sveikas. Čia jam galima maklinėti visur: restorane, žaidimų aikštelėje, dalyvauti vakaro diskotekoje. Negalima būti tik vienoje vietoje - žmonių baseine. Bet tai ne bėda! Netoliese – šunų pliažas. Čia už 14 - 19 eurų galima išsinuomoti skėtį su keturiais gultais visai dienai. Keturkojų pliažo teritorija pažymėta specialiais ženklais. Šuns pasą parodyti taip pat privalu.
Žodžiu, sveikas kaip ridikas šuo pasineria į vasaros malonumų karuselę: laksto po paplūdimį (su pavadėliu, žinoma), gaudo kamuolį, šokinėja per bangas, ilsisi ant savo asmeninio gulto, prausiasi šunims skirtame duše. Jei netyčia atsitinka „avarija“ ir dėl sūraus vendens keturkojui paleidžia vidurius, atlekia susirūpinę pliažo veterinarijos specialistai, šoka ratu ir įtikinėja nelaimingąjį suvalgyti tabletę. Įsivaizduokime, kas atsitiktų Lietuvoje, jei spuoguotų, ligotų, nuo alkoholio apsvaigusių būtybių pliaže, dvokiančiame žmonių šlapimu ir išmatomis, šuniui paleistų vidurius...
Mieste keturkojo ir jo šeimininko laukia tikras rojus. Su šunimi galima ateiti net į pačias prabangiausias parduotuves. Augintiniui nedelsiant pasiūlomas dubenėlis su vandeniu. Italijos Grado mieste nepavyko rasti nei vienos vietos, kur nebūtume pakviesti į vidų... Įleido net į prašmatnią Adrijos pakrantės viduramžių pilį, kurios prižiūrėtojas liepė nedelsiant sekti paskui ir pripylė šuniui dubenėlį vandens. Diena buvo labai karšta.
Kodėl Italija keturkojams tokia svetinga, o Lietuva ne? Todėl, kad mūsų galvose ir įstatymuose - sovietinio mąstymo liekanos. Nereikia didelio teisinio išprusimo, kad sureguliuotume keturkojų veiklą reglamentuojančius įstatymus. Yra visas paketas Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Italijoje priimtų teisės aktų, kuriuos galima pritaikyti Lietuvoje. Tuomet visi žinos, kad į viešbutį, kempingą, kavinę įleistas šuo privalo elgsis padoriai, nes priešingu atveju šeimininkas atsakys už jo padarytą žalą. Jei šuo užpuls žmogų ar kitą šunį, tai bus prilyginta kriminaliniam nusikaltimui. Šuns savininkas sės į kalėjimą iki 15 metų.
Taip pat metas likviduoti Europos gėdos zoną ir įsteigti bent porą paplūdimių keturkojams. Užsieniečiai kraipo galvas ir niekaip nesupranta, kodėl mūsų pajūryje nėra net 50 metrų gabalėlio paplūdimio, skirto keturkojams. Lietuvos veterinarijos specialistai bei klerkai dreba dėl ligų? Bijo skandalų? Tegu nebijo. Atvyks specialistai iš Europos Sąjungos, paguos, nuramins ir viską sutvarkys. Pagal ES direktyvas. Juk integruojamės į Europą? Ar į priešingą pusę?
