Įstatymo iniciatorius Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Paulius Saudargas teigia: „Teikiame šį įstatymą įvertinę susiklosčiusią geopolitinę situaciją, nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes bei būtinybę stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus. Į Krašto apsaugos sistemą integravus medžiotojų klubus ir būrelius, Lietuvos gynybiniai pajėgumai būtų sustiprinti šiems klubams ir būreliams priklausančiais žmonėmis, kurie turi gerus orientavimosi miškingose vietovėse ir naudojimosi ginklais įgūdžius, bei patys turi įsigiję modernius ginklus ir kitą medžioklei reikalingą įrangą, kuri iš dalies galėtų būti panaudota karo atveju“.
Projektuose taip pat numatomas Krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimas su medžiotojų klubais ir būreliais, rengiant juos veikti ginkluotųjų pajėgų sudėtyje kartu su Lietuvos Kariuomene. Siūloma keisti su tuo susijusius įstatymus: Karo padėties, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai, Nacionalinio saugumo pagrindų, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos, bei Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“.
Įstatymo projektą įregistravo Seimo nariai: Paulius Saudargas, Sergejus Jovaiša, Kazimieras Kuzminskas, Rimantas Jonas Dagys, Kazys Starkevičius ir Algirdas Patackas.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vienija medžiotojų ir žvejų asociacijas bei tęsia tradicijas ir darbus, pradėtus Lietuvos taisyklingosios medžioklės draugijos, įkurtos 1921 metais. Šiuo metu draugija turi 46 narius (rajonų draugijas ir sąjungas, jungiančias 26 tūkst. medžiotojų ir 37 tūkst. žvejų). Draugijos tikslai: vienyti medžiotojų ir žvejų asociacijas bei koordinuoti jų veiklą, ugdyti taurų medžiotojų ir žvejų požiūrį į gamtą, saugoti ir gausinti laukinių žvėrių, paukščių ir žuvų išteklius, rūpintis populiacijų struktūromis, produktyvumu, sąveika su aplinka, ekologine pusiausvyra, puoselėti medžioklės ir žūklės kultūrą bei tradicijas, kelti medžiotojų ir žvejų kvalifikaciją.
Policijos registre yra 31 tūkst. asmenų, turinčių leidimus laikyti medžioklinius ginklus, vadinasi, ir teisę medžioti. Pastaraisiais metais medžiotojų sąvadui duomenis teikė 28 tūkst. medžiotojų, iš jų 24 800 deklaravo priklausymą medžiotojų draugijoms. Kitoms medžiotojų organizacijoms (Lietuvos medžiotojų sąjungai „Gamta", Sūduvos medžiotojų sąjungai) priklauso 1400 medžiotojų," laisvų šaulių" yra apie 1800. Turinčių teisę medžioti ir laikyti medžioklinius ginklus, bet neteikiančių duomenų medžiotojų sąvadui asmenų yra apie 3000. Taigi, nuo viso medžiotojų skaičiaus Lietuvoje šiuo metu yra 84,5 proc. asocijuotų medžiotojų - LMŽD vienija 80 proc., kitos organizacijos - 4,5 proc., laisvieji šauliai sudaro 5,8 proc.
Vidutinis narių skaičius medžiotojų kolektyvuose - 41 medžiotojas. Daugiausiai medžiotojų į kolektyvus buriasi Telšių, mažiausiai - Panevėžio apskrityse. Beveik visose apskrityse kolektyvų nariai yra asocijuoti ir deklaruoja priklausymą kuriai nors draugijai. Daugiausiai neasocijuotų narių turi Marijampolės ir Vilniaus apskričių medžiotojų kolektyvai. Moterys medžiotojos Lietuvoje sudaro 1,48 proc. nuo viso medžiotojų skaičiaus. Daugiausiai moterų medžioja Marijampolės, Šiaulių ir Utenos apskrityse (virš 2 proc.).
Medžiotojų amžius Lietuvoje turi tendenciją eiti senėjimo linkme, tai galimai glaudžiai siejasi su visos Lietuvos gyventojų demografine padėtimi. Jauni (iki 20 m.) medžiotojai vidutiniškai sudaro vos 3,7 proc. Daugiausiai jaunų medžiotojų yra Utenos apskrityje (11,4 proc.), kitose apskrityse jų skaičius svyruoja nuo 0,8 iki 5,6 proc. Vidutiniškai 29,5 proc. medžiotojų priklauso 20 - 40 metų amžiaus grupei. Didžioji dalis Lietuvos medžiotojų (48,7 proc.) priklauso 40-60 metų amžiaus grupei ir medžiotojai, kuriems yra virš 60 m. vidutiniškai sudaro 18,2 proc.
