Pasidaryk pats - gėlių vanduo kosmetikai ir gaiviam namų kvapui

Hidroliatas yra distiliuotas gėlių vanduo, kurį galima naudoti, tiek kaip kosmetinę priemonę, tiek kaip vaistą. Tinkamai paruoštas gėlių vanduo išlaiko visas gerąsias augalo savybes ir kartu nealergizuoja bei neerzina odos ar organizmo. Jais galima tiesiog atgaivinti odą apsipurškiant, naudoti vitoj oro gaiviklių namuose. Pasigaminę savo hidroliatą būsite tikri, jog į jį nedėjote jokių cheminių kvapo stipriklių ar apskritai dirbtinių kvapų. Jų mūsų organizmams tikrai nereikia.  Kita teigiama gėlių vandens savybė – hidroliatai praktiškai negenda, teisingai paruošti gėlių vandenys gali būti laikomi ir naudojami apie dvejus metus.

Įprastai jie gaminami naudojant alembiką – varinį distiliavimo indą, kuriame vandens garai sąveikauja su žolelėmis ir atvėsę išlaša per nedidelį vamzdelį. Deja, alembikų kaina nemaža – ji prasideda nuo 800 litų ir svyruoja iki poros tūkstančių. Nepulkite tuštinti piniginių – hidroliatus galima paruošti ir naudojant kiekvienuose namuose esančius rakandus.

Jums reikės:

- Gilaus didelio puodo su dangčiu;

- Nedidelės plytelės, lygaus paviršiaus akmens ar panašaus aukštai temperatūrai atsparaus daikto „pakylai“

- Stiklinio arba nerūdijančio plieno dubenėlio (turi tilpti į puodą);

- Stiklainėlio ar tuščio plastikinio butelio, kuriame laikysite gėlių vandenį;

- Ledukų (šių prireiks tikrai daug);

- Distiliuoto vandens (galima rasti vaistinėse arba statybinių prekių parduotuvėse)

- Pasirinktų gėlių žiedų (tinka ir lapeliai) 

Procesas:

Į  puoda dėkite plytelę ar akmens „pakylą“, ant jos  statykite stiklinį dubenėlį, aplink (į puodą) suberkite žoleles iš kurių gaminsite hidroliatą – puikiai tinka ramunėlių ar medetkų žiedai, rožių žiedlapiai, levandos, mėtos.

Gėlių kiekį galima įvertinti pagal tai, kiek vandens norite pasigaminti. Pavyzdžiui, nedideliam buteliukui rožių vandens reikėtų 2-3 rožių žiedlapių. Žoleles užpilkite distiliuotu vandeniu, taip, kad jis visas jas apsemtų.

Gaminant gėlių vandenį svarbu, kad žiedai nepradėtų svilti. Todėl ant puodo, kuriame įstatėte dubenėlį ir gėlių žiedus užpylėte distiliuotu vandeniu, dėkite aukštyn kojomis apverstą jo dangtį. Jo rankena turėtų taikyti tiesiai į stiklo dubenėlį. Dangtį visą užberkite ledukais.  Pradėkite kaitinti puodą ir užvirinkite vandenį, ledukų  „atsargas“ nuolat papildykite. Ant puodo dangčio viduje ims kondensuotis skystis, kuris pamašu lašės į dubenį. Tai ir bus jūsų gėlių vanduo!

Sistema paprasta – žolelių antpilas garuoja, garai kondensuojasi ant šalto dangčio ir nulaša į viduje esantį mažesnį dubenį. Stebėkite, kiek vandens semia žoleles – galite arba užpilti dar vandens, tačiau reikia palaikyti tokio stiprumo ugnį, kad žolelės nedegtų, o į viršų pamažu kiltų kvapnus garas. Vandeniui išgaravus turėsite hidroliatą, jį supilkite į dezinfekuotą indą ir laikykite tamsioje bei vėsioje vietoje.

Gėlių vandens panaudojimas priklauso nuo pasirinktų žolelių – rožių vanduo puikiai tinka veidui prausti, jį galima gerti, pilti į gaminamus patiekalus, ramunėlės – puikus antiseptikas, levandų hidroliatas skleidžia gan stiprų aromatą, tad jį galima naudoti vietoj kvepalų. Gėlių vandens gamybai taip pat tinka bazilikai, mėtos. Hidroliatus galima gaminti tiek iš šviežių, tiek iš džiovintų žolelių. 

Nors gėlių vanduo tinka vartojimui ilgai, dauguma namuose jį gaminančių žmonių vis tik pataria laikyti indą su gėlių vandeniu šaldytuve.

Parengta pagal blogo dandelionessherbals.blogspot.com informaciją