Paskutinio mados klyksmo kaina - kenčiantys žmonės, eikvojamas vanduo ir teršiama gamta

Kembridžo universitetas nustatė, kad 2006 metais žmonės nupirko net vienu trečdaliu daugiau drabužių nei 2002 metais, o šiuolaikinė moteris savo spintoje slepia net keturis kartus daugiau drabužių nei 1980 metais gyvenusios dailiosios lyties atstovės. Žinoma, tiek pat kartų daugiau drabužių patenka ir į šiukšlių konteinerius. Kas atsitiko šiuolaikinei mados industrijai ir kur tai nuves?

18 kolekcijų per metus vietoje dviejų

Dar visai neseniai niekas nė nenumanė, kad įmanoma paruošti daugiau negu dvi naujas kolekcijas per metus. Įprastinis pavasario/vasaros ir rudens/žiemos kolekcijų grafikas dabar liko tik išskirtinės mados kūrėjams, dizaineriams, tuo tarpu visos populiariosios, ar kitaip dar vadinamos greitosios mados parduotuvės savo kolekcijas per metus keičia net 18 kartų. Daiktai, kuriems sukurti, pagaminti ir atgabenti į vietą anksčiau reikėdavo bent trijų mėnesių dabar parduotuvių vitrinas pasiekia vos per kelias savaites. 

Kinijos siuvimo fabriko darbuotojas

Mes nuolatos dirbame viršvalandžius, be pertraukos siuvame 13 ar 14 valandų iki kol nebepajėgiame pakelti rankų.

Apie tokį produkcijos kaitos šuolį savo reportaže „Oxfam“ atsiliepia taip: „Greitosios mados drabužių užsakovai verčia fabrikus pristatyti gaminius per vis trumpesnį laiką. Dauguma jiems dirbančių siuvimo cechų yra įsikūrę trečiojo pasaulio šalyse ir neturi jokių galimybių tai padaryti kokybiškai, o visas spaudimas atitenka fabriko darbininkams. Jie yra vienintelė grandis, galinti dar šiek tiek paspartinti ir atpiginti produktų gamybą“.

„Oxfam“ interviu su Šri Lankoje įsikūrusio siuvimo fabriko direktoriumi teigiama, kad anksčiau milžiniškiems užsakymams įvykdyti buvo skiriamos bent 90 dienų, o dabar tokį pat užsakymą tenka atlikti per 60, o kartais net per 45 dienas ir nežinia, ko dar tikėtis ateityje.

Kinijoje įsikūrusių fabrikų darbuotojai teigia tą patį - spaudimas ir užsakymų kiekiai išaugo nebepakeliamai: „Mes nuolatos dirbame viršvalandžius, be pertraukos siuvame 13 ar 14 valandų iki kol nebepajėgiame pakelti rankų“, - skundžiasi siuvyklų darbininkai. 

Tokie gamybos metodai praktiškai garantuoja, kad drabužiai bus pasiūti nekokybiškai, bei atskleidžia mažai kam žinomą žmonių išnaudojimo problemą trečiojo pasaulio šalyse. Neseniai DELFI.lt rašė apie greitosios mados parduotuvėse pirktus gaminus, kuriuose buvo rastos etiketės su užrašais „verčiamas dirbti nepakaliamai ilgai“. Rodos, kad prasidėjo tylus siuvyklose išnaudojamų žmonių protestas, tačiau nei apie darbo sąlygų gerinimą, nei apie kitus produkcijos gamybos pokyčius kol kas niekas nekalba.

Koks kiekis nereikalingų drabužių kasmet nukloja žemę?

Nauji, stilingi ir už itin prieinamą kainą parduodami drabužiai greit pavergia, tačiau maža drabužio kaina dažnai slepia nemalonią tiesą apie jo kokybę - kažin, ar norėsite jį dar kartą užsidėti vos po kelių skalbimų. Taip dar neseniai akį džiuginęs daiktas keliauja į šiukšlių dėžę, o mes vėl sukame drabužių parduotuvės link.

Dar viena priežastis keisti drabužius vos po kelių mėnesių - itin sparčiai kintančios mados tendencijos, verčiančios nuolat atnaujinti savo spintos turinį. Deja, planeta būriai fašionistų stipriai kenkia. Vien Jungtinėje Karalystėje 2005 metais į sąvartynus buvo išmesta 1,2 milijono tonų drabužių, o Jungtinėse Amerikos Valstijose šis skaičius siekia net 12,7 milijono drabužių per metus. Negana to, daugybė šių drabužių yra pagaminti iš nenatūralių sintetinių medžiagų, kurios gamtoje yra itin sunkiai arba nesuyra apskritai.

Greitosios mados žala gamtai

Didelis pigiai pagaminamų drabužių kiekis ne tik užima milžiniškus plotus sąvartynuose, bet ir išmeta į orą milžinišką kiekį teršalų. Būtent todėl prieš perkant drabužius visuomet reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kur jie buvo pagaminti. Milžiniškais kiekiais trečiojo pasaulio šalyse gaminami produktai planetą veda tiesiai į pražūtį. Šiose šalyse įrengti fabrikai neturi jokių jungčių su alternatyviais energijos šaltiniais ir visiškai nekontroliuoja į orą išmetamų teršalų, tad kuo ilgiau ir daugiau jie dirba - tuo didesnę kainą už tai sumoka gamta.

Šioje nenutrūkstamoje grandinėje vertėtų paminėti ir be saiko eikvojamus vandens išteklius. Kembridžo universiteto atliktais tyrimais buvo nustatyta, kad greitoji mada kasmet pasiglemžia apie 70 milijonų tonų vandens. Vandens, kurį būtų galima panaudoti maisto gamybai ar auginimui išgelbstint tūkstančius gyvybių.

Visa tai vainikuoja 2012-aisiais metais Greenpeace atliktas tyrimas, kurio metu dalyje aukštosios mados parduotuvių siūlomų drabužių buvo rasta itin pavojingų cheminių medžiagų, kurios ne tik teršia aplinką, atsidūrusios sąvartynuose nuodiją geriamą vandenį ir maistą, bet ir turi vėžį keliančių bei hormonų veiklą trikdančių savybių, lengvai įsisavinamų per odą.

Rūpintis šiomis problemomis ar ne - kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau vertėtų nepamiršti, kad po kiekvieno nepagrįstai pigaus gaminio istorija slepiasi kažkas, mokantis už jį itin brangiai.

Parengta pagal: www.ethicalfashionforum.com; www.dosomething.org; www.inhabitat.com informaciją.