Rimtas pavojaus signalas iš Kanados. Privisus erkių, jos pražudo daugybę briedžių. Mokslininkai sako, kad į tai reikia rimtai sureaguoti, nes didžiuliame pavojuje atsidūrė ir žmonės.
Dėl klimato kaitos šiauriausių planetos teritorijų žiemos tampa vis švelnesnės ir trumpesnės. Mėgstantiems šilumą tai gera naujiena, blogoji ta, kad vis rečiau pasitaikantis didelis ir ilgas speigas padeda išlikti įvairiems parazitams ir kenkėjams. Kanadoje ir šiaurinėse JAV dalyse jau fiksuojamas milžiniškas erkių populiacijos padidėjimas. Jų priviso tiek, kad nuo jų gausos krenta net ikoniškasis tų kraštų gyvūnas briedis. Gamtosaugininkai ant kritusių gyvūnų skaičiuoja tūkstančiais prisisiurbusių erkių, kurios ir tapo pastarųjų metų pagrindine šių gyvūnų mirties priežastimi.
Briedžiai vaiduokliai
Briedžiai vaiduokliai – taip vietiniai Meino valstijos (JAV) gyventojai praminė briedžius, kurie pradžioje dėl nežinomų priežasčių ėmė netekti kailio. Nuplikę, purvini, tarsi gyvi numirėliai atrodantys gyvūnai paskutinius kelis metus vis dažniau pastebimi šiaurinėse JAV valstijose ir Kanadoje.
Suskubę aiškintis to priežastis gamtosaugininkai netruko išsiaiškinti, kad tam didžiausią įtaką daro vis didėjantis erkių skaičius. Kai gyvūną apninka tūkstančiai erkių, nuo niežėjimo jis pradeda daugiau kasytis, trintis į šakas ir uolas. Asmeninė kova su erkėmis tampa tokia intensyvi, kad galiausiai gyvūnas nusitrina didelius plotus kailio. Atėjus žiemai gyvūnas krenta net nuo nedidelio šalčio. Dažniausiai taip nukenčia jaunikliai, kadangi jie jautresni aplinkos poveikiui nei suaugėliai.
Jei pradžioje buvo pastebimi tik pavieniai gyvūnai, tai 2014 m. žiemą kritusių briedžių vaiduoklių rasta jau tūkstančiais. Ne tik briedžių – nuo erkių antplūdžio kenčia visi kailį dėvintys sutvėrimai.
Nors daugeliui įprastų tų kraštų gyvūnų – briedžių, vilkų, lokių, lapių, kiškių ir pan. – populiacijos gausios ir grėsmės išnykti nekyla, tačiau aplinkosaugininkams tai kelia vis didesnį nerimą. Jeigu vos per kelis metus kritusių gyvūnų dėl erkių padidėjo šimtus kartų, kas nutiks dar po kelių metų? Po dešimtmečio? Po 25 metų?
Ir vėl ta klimato kaita
Briedžių vaiduoklių atsiradimo priežastis jau aiški – tai klimato kaitos padarinys. Žiemoms tampant vis švelnesnėmis ir trumpesnėmis, vis rečiau pasitaikant ilgam ir dideliam speigui, erkės ir kiti parazitai sėkmingiau peržiemoja, o pavasarį ir vasarą puotauja ant žinduolių kūno.
Erkių parazitavimas tapo toks intensyvus, kad sunku suvokti net visko mačiusiems gamtininkams. Eiliniam žmogui tai dar labiau nesuvokiama: ant Kanadoje rasto kritusio briedžio suskaičiuota per 75 000 erkių!
Įdomu tai, kad briedžių populiacija XIX a. pradžioje dalyje JAV buvo visai išnykusi. Tiksliau gyvūnai dėl kailio ir mėsos buvo išmedžioti iki paskutinio. Tačiau dėl tos pačios klimato kaitos nuo XX a. 8 deš. jų ėmė vėl atsirasti ir staigiai gausėti. Žinoma, pasitarnavo ir griežti nauji aplinkosauginiai reikalavimai, pasikeitęs požiūris į aplinką ir medžioklės ribojimai, bet klimato kaita padarė didžiausią poveikį.
Dėl tų pačių švelnėjančių žiemų vis sėkmingiau peržiemodavo įvairūs miško kenkėjai. JAV šiaurinės valstijos XX a. viduryje dėl to neteko ištisų miško masyvų. Pažeisti miškai buvo išpjauti arba sudegė
gaisruose, nes silpnas medis, netekęs savo storos žievės, tampa iš esmės nebepajėgus atlaikyti gaisrą.
Netrukus buvusių miškų vietose ėmė dygti arba buvo atsodinami jaunuolynai, o šie – didžiausias skanėstas Kanados ikonai – briedžiui. Iš šiaurinės kaimynės netruko emigruoti ištisos bandos, kurioms maisto netrūko. Galiausiai tuose kraštuose jie įsitvirtino ir apsigyveno. Senokai nematytus gyvūnus gyventojai greitai pamilo, o turint omenyje išvystytą Amerikos komercializmą, netruko Naujojo Hempšyro valstijai (kaip ir visam Naujosios Anglijos regionui) briedį paskelbti savo simboliu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis: suvenyrai, miestelių herbai ir vėliavos pasidabino briedžiais. Pakako vos vienos kartos gyventojų, kad šie savo gimtinę imtų sieti su briedžio simboliu.
Vietinių gyventojų meilės ir pagarbos šiam gyvūnui pakaktų pateisinti vis didėjantį lėšų skyrimą jo išgelbėjimui, bet jeigu to maža, yra ir objektyvesnių priežasčių - briedžiai yra labai naudingi vietinei ekonomikai.
Turizmo sektorius briedžių stebėjimą išnaudoja labai sėkmingai. Skaičiuojama, kad vien Meino valstijai tai atneša apie 800 mln. JAV dolerių pajamų per metus. Meinas visoje JAV pirmiausia garsėja savo omarais, bet kiekvienas atvykęs turistas reikalauja pamatyti ir briedį.
Briedis taip pat mėgstamas medžiotojų laimikis. Trofėjinė medžioklė nemažiau populiari ir valstijai atneša dar papildomus 203 mln. dolerių kasmet.
Naujajame Hempšyre šie skaičiai kuklesni: 61 mln. iš medžiotojų ir 203 mln. iš gyvūnų stebinčių turistų, tačiau net ir turtingajai JAV tai yra didžiuliai pinigai.
Gąsdinantys skaičiai
1990 m. Naujajame Hempšyre buvo suskaičiuota 7500 briedžių, bet po 13 metų tų teliko 4500. Didesnėje Meino valstijoje prieš dešimtmetį buvo 60 tūkst. šių gyvūnų, šiandien jų apie 10-15 proc. mažiau. Nors tikimybė, kad gyvūnai iš šių regionų išnyktų kol kas labai menka, tačiau tokie populiacijos svyravimai kelia pagrįstą nerimą. Paskutiniu metu vietinė valdžia vis labiau finansuoja su šia problema susijusius tyrimus.
Kanadiečiams ekologams tai tapo prioritetine tyrimų sritimi – kas jau kas, bet Kanada negali sau leisti netekti savo simbolio. Turbūt panašiai pradėtų elgtis ir Lietuva, sužinojusi, kad jeigu nebūtų imtasi priemonių, imtų ir išnyktų iš mūsų kraštų gandrai. Sutikite, Lietuvos vasaros peizažas be gandro būtų nepilnas, kažko tikrai trūktų. Galiausiai, kaip reiktų aiškinti vaikams iš kur jie atsirado? Kopūstų lysvės gal ir tebebūtų, bet nejaugi juos ten imtų nešti... lapės, kiškiai ar šakalai? Neįsivaizduojamas dalykas! Juokas juokais, tačiau kanadiečiams briedis atstoja jų šalies simbolį ir yra jų įvaizdis, briedžio vaidmuo kolektyvinėje atmintyje užima labai svarbią vietą. Lankęsi Kanadoje ir pabendravę su tikrais kanadiečiais, ypač regionų gyventojams, suprastų apie ką kalbu. Kaip suprastų ir kiekvienas lietuvis, vasaras leidęs arba tebeleidžiantis kaime.
Ką iki šiol pavyko išsiaiškinti mokslininkams?
Nuo 1970 m. iki šių dienų vidutinė metinė šiaurinių JAV valstijų temperatūra pakilo nuo 0,5 iki 1,5 laipsnio Celsijaus. Tai neatrodo daug, bet to padariniai gamtai – didžiuliai. Vidutinė žiemos trukmė, kuomet gyvsidabrio stulpelis viršija 0 laipsnių Celsijaus, sutrumpėjo jau 2 savaitėmis ir toliau trumpės. Tai gera naujiena erkėms ir kitiems parazitams.
Tiesa, vien erkes apkaltinti gyvūnų kritimu būtų neteisinga, yra žinoma, kad briedžiai ir kiti žinduoliai kenčia nuo daugelio parazitų rūšių. Dar nepatvirtinta, bet gali būti, kad gyvūnų mirtys susijusios su keliais parazitais, tačiau akivaizdu, kad kailio netekimas yra svarbiausias veiksnys, nes be kailio gyvūnai neištveria net ir nedidelio šalčio.
Jeigu gyvūnų nepriveikia šaltis, įveikia kiti parazitai – apie 80 proc. skrostų kritusių gyvūnų plaučiuose randama įvairių kirmėlių, kurios stengiasi palikti negyvą gyvūną ir rasti naują šeimininką. Kirmėlių kiekis daugelyje jų taip pat neįprastai didelis ir spėjama, kad taip atsitinka dėl tų pačių šiltų žiemų.
Miglota ateitis
Galiausiai kaip išaugusi erkių populiacija paveiks likusią ekosistemos dalį? Gal padaugės kitų parazitų, kurie sunaikins erkių perteklių? Gal priešingai - daugės tokių, kurie veikdami netiesiogiai iš vien su erkėmis (kaip kirmėlės gyvūnų plaučiuose) toliau sėkmingai naikins gyvūnus? O gal vėl smarkiai nukentės miškai ir erkės, netekusios savo buveinių, atsitrauks? Tačiau su jomis turės atsitraukti ir begalė gyvūnų.
Klimato kaita yra naujas reiškinys mokslui ir jį dar tik pradedame suprasti. Nors Kanada ir JAV atrodo kažkur toli, tačiau erkių problemą Lietuvoje mes gerai žinome. Kasmet šimtai lietuvių „pasigauna“ Laimo ligą ar erkinį encefalitą. Erkių gausėja ir pas mus – kas bus kai jų turėsime šimtus kartų daugiau? Privalomi skiepai? Cheminių erkių naikinimo priemonių masinis taikymas? Tai klausimai, į kuriuos šiandien yra ieškoma atsakymų. Tereikia tikėtis, kad jie bus rasti greitai, nes briedžių vaiduoklių perspektyva, tikiu, kad nevilioja ir Lietuvos.
