Vyras ir šuo buvo neišskiriami. Mišrūnas, vardu Omaras, nuo savo šeimininko neatsitraukdavo nei per žingsnį ir ištikimai jį saugojo. Šią porą gerai žinojo ir parduotuvių darbuotojai, todėl keturkojis į parduotuvę buvo įleidžiamas drauge su šeimininku.
Vieną dieną Wieslawas K. su Omaru vaikščiojo sraunios Bystrycos upės pakrante. Spėjama, kad šunelis žaisdamas įkrito į vandenį, o stipri srovė jį nunešė į upės vidurį. Nors Omaras bandė išsilaikyti vandens paviršiuje, vanduo jį nešė vis tolyn.
Šeimininkas, matydamas, kad šunį apleidžia jėgos, su visais rūbais nėrė į upę ir bandė plaukti link skęstančio keturkojo, tačiau senyvam vyrui taip pat neužteko jėgų prisiirti iki augintinio. Pensininkas nuskendo.
Netrukus Wieslawo K. kūnas buvo išplautas į krantą. Jį surado pro šalį eidami jauni žmonės. Netrukus krante buvo surastas ir vyro dviratis.
Šuo Omaras taip pat nuskendo, jo kūną gelbėtojai ištraukė iš upės.
