Taip vadinamų varžybų tikslas - prisidėti prie oro užterštumo mažinimo. Kai mažiau važiuojame automobiliu, mažiau į aplinką patenka CO2 dujų, kurios ne tik prastina oro kokybę, bet ir prisideda prie klimato atšilimo proceso formavimosi.

Pasirodo, kad didelės paslapties čia nėra – Andrių kasdien gerokai pamankštinti kojas priverčia augintinis – vokiečių aviganės ir medžioklinio skaliko mišrūnė kalytė Puma, kurią jis meiliai vadina „naujamiesčio gražuole“. Pasivaikščiojimams su ja vyras kasdien skiria iki dviejų-trijų valandų.

„Vaikštau iš darbo ir į darbą pėsčias, nes netoli gyvenu, bet daugiausiai nueinu per rytinius ir vakarinius išėjimus, kai išvedu šunį. Jie trunka apie valandą, pusantros. Tai nėra stovėjimas pievoje, kol šuo laksto – aš kartu su juo visąlaik einu: iš senamiesčio per Liubarto tiltą link Žvėryno - į pievą už stadiono, kur yra Italijos ambasada. Toliau einam palei upę iki Kazachstano ambasados ir tada atgal. Kartais einame paupiu vos ne iki Žirmūnų ir atgal. Tokie atstumai ir susidaro. Kadangi gyvenu senamiestyje, jeigu einu kur nors su draugais susitikti kavinėje, kuri yra, pavyzdžiui, Vokiečių gatvėje, susidaro maždaug du kilometrai pirmyn. Atgal grįžti pėsčias - ir jau keturi kilometrai. Taigi reikia labai nedaug - išeini porą kartų ir jau susidaro“, - šypsodamasis pasakojo jaunas vyras, paklaustas, kaip jam pavyko pasiekti praėjusios savaitės rekordą.

Rekordinę dieną Andrius žengė per 17 tūkst. žingsnių. Kitų dienų rezultatai kiek kuklesni - daugiau nei 7, 10 ir 14 tūkst. žingsnių.

Jaunas vyras pripažįsta, kad jeigu neturėtų šuns, tikrai tiek daug per dieną nevaikščiotų. „Būtų tik nuėjimai iki parduotuvės, darbo, miesto - ir tiek. Manau, kad didžioji motyvacija yra augintinis. Man pačiam smagu ir ryte išeiti – būna toks stimulas prabusti“, - sakė Andrius.
Andriaus augintinė Puma

Jis prisipažino turintis ir automobilį, tačiau šį naudoja retai - dažniausiai kartą-du per savaitę, kai reikia važiuoti kur nors toliau. „Nėra kur važiuoti. Nebent važiuoju iki stadiono sportuoti arba savaitgalį, jei kažkur reikia“, - sakė Andrius.

Miesto centre vyras teigė sąmoningai besirenkantis ėjimą pėstute arba reikalui esant pavažiuoja viešuoju transportu. „Mūsų senamiestyje yra nekokios gatvelės – jos vienpusės ir automobilio stovėjimas brangus. Jeigu reikia nueiti į kokią senamiesčio krautuvėlę, neverta važiuoti automobiliu – bus daugiau problemų. Geriau nueiti – neskubant, ramiai“, - teigė Andrius.

Nors tyrimai rodo, kad lietuviai, turėdami įveikti iki 10 km atstumą, pirmenybę teikia automobiliui ir baiminasi šio atstumo pėsčiomis, Andrius ragina tiesiog imti kartą ir pabandyti. Gal visai patiks.

„Toks atstumas nebėgiojantiems ir nevaikštantiems yra bauginantis, bet kai aš pats ir vaikštau, ir bėgioju, man atrodo kitaip“, - sakė Andrius ir pridūrė, kad jam aktyvus gyvenimo būdas yra tiesiog malonus dalykas, leidžiantis pamankštinti kojas, pravėdinti mintis ir pan.