Legionella genties bakterijos gali sukelti ligą, panašią į gripą. Legionierių liga pasireiškia plaučių uždegimu, o legionelėmis užsikrėsti galima tiesiog per vandenį.
Jeigu jūsų daugiabutyje iš čiaupų teka nepakankamai karštas vanduo, jeigu esate pirčių mėgėjas, būkite budrūs, perspėja visuomenės sveikatos specialistai.
Po to, kai vienai kaunietei neseniai persirgus legionelioze, vėl susidomėta, ar daugiabučiuose iš čiaupų teka pakankamai karštas vanduo, GRYNAS.lt primena, kad apsisaugoti per vandenį plintančios ligos galime ir patys.
Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 20–45°C. Žemesnėje nei 20°C ir aukštesnėje nei 60°C temperatūroje jos nesidaugina, bet išlieka gyvybingos. Legionelės gali daugintis karšto ir šalto vandens cisternose, ypač vidiniuose paviršiuose, silpnai tekančiame arba visiškai stovinčiame vandenyje, neprižiūrimuose, netvarkinguose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose. Esant aukštesnei nei 66°C temperatūrai legionelės žūva, tačiau rekomenduojama tokią temperatūrą išlaikyti ne mažiau kaip 25–30 min.
Ligos simptomai
Legionelių sukeltos ligos inkubacinis periodas – 2–10 dienų. Pakyla aukšta temperatūra (40°C), ligonį krečia šaltis, jis gali viduriuoti, vemti, gali sutrikti sąmonė, orientacija.
„Pasireiškia plaučių uždegimo požymiai: sausas kosulys, skrepliavimas su kraujo priemaišomis, sunkus kvėpavimas, krūtinės, raumenų, galvos skausmas. Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų. Kiekvienais metais užfiksuotų mirčių skaičius svyruoja nuo 6 iki 15 proc.“, - pasakoja Orina Ivanauskienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja.
Didžiausia rizika užsikrėsti legionelioze kyla sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, rūkantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, patyrusiems organų transplantaciją, onkologiniams ligoniams bei vartojantiems dideles gliukokortikoidų dozes. Profesiniai rizikai priklausytų statybos, žemės ir santechnikos darbus bei darbą su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis ar pramonės įmonės, naudojančios terminį vandenį, dirbantys asmenys.
Kaip užsikrečiama?
Legionelioze dažniausiai užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio, kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose bei šių patalpų kondicionavimo sistemose.
Paprastai užsikrečiama viešbučiuose, ligoninėse, darbo vietose įrengtose maudymosi patalpose. Kartais legionelės į kvėpavimo takus gali patekti ir tiesiogiai – respiracinės terapijos metu. Plačiai legionelių randama natūralioje aplinkoje – upių ir ežerų vandenyje bei dirvožemyje.
Kur kas daugiau jų aptinkama gamybinės ir visuomeninės paskirties vandens objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Legionelių dauginimuisi reikalingos maistinės medžiagos, kurios gaunamos iš vandens sistemose aptinkamų organizmų (dumbliai; amebos ir kt.) bei nuosėdos, nuoviros ar rūdys.
Didžiausia legioneliozės rizikos zona – tos vietos, kuriose gali susidaryti vandens aerozoliai:
• Dušai ir čiaupai
• Mineralinio vandens ir sūkurinės vonios
• Turkiškos pirtys ir saunos
• Aušinimo bokštai ir garų kondensatoriai
• Patalpose esantys dekoratyviai fontanai
• Drėkinamos maisto vitrinos
• Soduose esantys purkštuvai (ypač jei jie naudoja perdirbtą buitinį arba nutekamąjį vandenį)
• Vandens valymo įrenginiai
• Deguonies tiekimo sistemos.
Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą.
Rekomenduojamos kontrolės priemonės, galinčios sumažinti užsikrėtimo legionelioze riziką:
1. Karštas vanduo turi cirkuliuoti ir jo temperatūra turi būti 50–60°C.
2. Šalto vandens temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 25°C.
3. Rečiau naudojamus dušus ir čiaupus vieną kartą per savaitę reikia atsukti kelioms minutėms ir paleisti vandenį.
4. Reikia prižiūrėti ir valyti dušus, dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos.
5. Du kartus per metus reikia valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius, naudojamus oro kondicionavimo sistemose.
6. Kartą per metus reikia valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus.
7. Po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną karšto vandens sistemas reikia 2–4 val. dezinfekuoti 50 mg/1 aktyviojo chloro doze ar kitais autorizuotais biocidais.
8. Visus vandens filtrus būtina valyti ir dezinfekuoti kas 1–3 mėnesius.
9. Kas mėnesį reikia apžiūrėti karšto vandens talpas, aušinimo bokštus ir matomus vamzdžius. Įsitikinti, kad visos dangos yra nesugadintos ir tvirtos.
10. Vieną kartą per metus reikia apžiūrėti šalto vandens talpas, jas dezinfekuoti 5 mg/l aktyviojo chloro doze ir, jei randama nuosėdų ir kitokių nešvarumų, išvalyti.
11. Įsitikinti, kad modifikavus sistemas ir pritaikius naują įrangą, vamzdžiai neužsikimšę ir vandens srovė nenutrūkstama.
12. Turint mineralinio vandens baseinus, sūkurines vonias, mineralines vonias, būtina:
• nuolat dezinfekuoti, kad vandenyje susidarytų 2–3 mg/1 liekamojo laisvo chloro ar bromo; koncentracija turi būti tikrinama ne rečiau kaip du kartus per dieną, atliekant kontrolinius matavimus;
• kasdien pakeisti mažiausiai pusę vandens ir plauti filtrus;
• vieną kartą per savaitę valyti ir dezinfekuoti visą sistemą.
Ligos istorija
1976 m. Filadelfijoje Amerikos legiono suvažiavimo dalyviams, gyvenusiems viename viešbutyje, pasireiškė epideminis ūminės pneumonijos protrūkis, kurio metu susirgo 221 žmogus, o 34 iš jų mirė. Vėliau buvo nustatytos bakterijos, sukėlusios šią ligą, ir pavadintos Legionella pneumophila. Liga gavo legionierių ligos arba legioneliozės pavadinimą.
Keletą pastarųjų metų Europoje Regione kasmet užregistruojama nuo kelių iki 1 5000 legioneliozės atvejų. Daugiausiai – Ispanijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Danijoje, Slovėnijoje ir Šveicarijoje. Kasmet didėjant keliautojų skaičiui, daugėjant kondicionavimo įrangos, įvairių vandens baseinų, sūkurinių vonių bei kitos vandens įrangos buityje, didėja ir galimybės legionelėms plisti.
Lietuvoje susirgimų legionelioze užregistruojama nedaug, per pastaruosius 11 metų užregistruota 10 atvejų ir kurių trys Kauno apskrityje, tačiau atliekami vandens mikrobiologiniai tyrimai rodo, kad šios ligos sukėlėjo mūsų aplinkoje esama.
