Sausgalvių (Šilutės r.) gyvenvietėje – keli tokie sodybų puošybos elementai. Ankstesniais metais tokiu laiku čia aplink jau tyvuliuodavo ištvinęs atviras vanduo, jame žaižaruodavo saulėtekių raudonis ir širdį džiugindavo iš Pietų grįžusių vandens paukščių pavasariškas raliavimas.

Dabar - tik iš ledo išsilaužusioje Leitėje sukinėjasi, lyg vietos lizdavietei ieškotų, viena kita gulbė. Kol viksvynų labirintai prislėgti ledo naštos, būrys gulbių ilsisi prie properšų. Nemuno žemupyje jų kasdien vis daugiau, jos vis platesnės, ilgesnės.O Kuršių mariose veriasi net stebėtinai didele sparta.

Po nakties šaltuko sustiprėjęs, dieną ledas pamažu korija saulės spinduliuos, srovės ardo ir tirpdo. Tad rytą nuėję ar nuvažiavę rogėmis kelis kilometrus marių gilumon, atgal grįždami, žvejai jau randa neperšokamas atviro vandens juostas. Taip buvo praėjusį šeštadienį, taip – ir šį ketvirtadienį.

„Tikriausiai taip bus ir savaitgalį, per Šv. Velykas. Bus laisvos dienos, vėl tūkstančiai žūklės mėgėjų patrauks į marias. Vietiniai randa kelią į krantą ir per skeldėjantį ledą, o atvykėliai pasimeta, tenka siųsti pagalbą“, - kalba Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas.

Pareigūnas pataria visiems dabar, atšylant orui, būti itin atsargiems. Nes pamaryje gamta jau įvedė nenuginčijamą ir neatšaukiamą šaktarpio periodą, kai žengti - „nei bradu, nei ledu“. Eiti ar važiuoti tirpstančiu ledu labai rizikinga. Nuo seno šį metą, kai ledas tęžta, Rusnėje stengtasi pragyventi susikaupus, be nelaimių ir bėdų, nes žemyninę dalį bet kokiu atveju pasiekti būtų itin sunku.

Pastarąjį dešimtmetį aktyviausieji Rusnės gyventojai, kultūros žmonės, turizmo sodybų šeimininkai, švietimo, verslo, prekybos ir kitų įstaigų atstovai kartu su gamtos atbudimu ledui irstant kviečia į regioninę pamario krašto Šaktarpio šventę. Joje pristato kultūrinį ir kulinarinį paveldą, apdovanoja iškiliausias asmenybes, rengia parodas, žygius, koncertus ir varžytuves. Ir pakviečia atvykėlius lankytis pamario krašte kuo dažniau, nes vandens ir sausumos keliai čia atves ten, kur tylu ir ramu.

Šiemet rusniškiai darys tą patį – balandžio šeštąją tarp 12 ir 15 valandos prieplaukoje ant Atmatos upės kranto linksmai sutiks vėluojantį pavasarį, pasiūlys paragauti įvairių patiekalų, nusipirkti žuvų, suvenyrų, leidinių, tautodailės dirbinių, vykti ieškoti iš žiemaviečių į salą grįžusių paukščių.

Kad atvykėliams, kaip ir vietiniams, nuotaikos negadintų pasienio patruliai, į šventę būtina atvykti su pasu. Nes pareigūnai turi teisę bet kur ir bet kada patikrinti visų besilankančiųjų Nemuno deltoje asmens dokumentus ir pareikalauti pasiaiškinti dėl buvimo 5 km pločio pasienio ruože.

Asmens tapatybės kortelės ar paso jie reikalauja net ir tada, kai kelyje sustabdytas žmogus parodo vairuotojo pažymėjimą su asmens kodu ir įklijuota nuotrauka. Šių eilučių autorei šiemet sausio antrąją teko apsisukti ir grįžti keliolika kilometrų nuo Šilgalių atgal į Šilutę, taip ir nepasiekus potvynio vandens staiga atkirstų žmonių, kuriems reikėjo pagalbos. Patruliai grasino bauda.

Dėl kontroliuojančiųjų pasienio ruožo teisinį režimą pareigūnų nepagarbaus elgesio su žmonėmis VRM viceministras Ž. Pacevičius gavo daug skundų neseniai lankydamasis susitikime Rusnėje. Atremti jų neįstengė nei jis, nei Pagėgių rinktinės vadas R. Timinskas. Valdininkai spėjo, kad jauni pasieniečiai mėgaujasi gautos valdžios įgaliojimais. Nemuno deltą lankantieji turėtų to neužmiršti.