Seimui priėmus Miškų įstatymo pataisas, nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Tačiau Prezidentė pareiškė veto ir pasiūlė nustatyti, kad Lietuvoje valstybinių miškų efektyvų valdymą užtikrintų Vyriausybė, remdamasi Seimo patvirtintomis miškų ūkio politikos kryptimis.
Prezidentūros nuomone, įstatymu nustačius prievolę išsaugoti esamas 42 miškų urėdijas, yra nepagrįstai suvaržomi konstituciniai Vyriausybės įgaliojimai efektyviai valdyti miškų ūkį.
Taip Seimui pakartotinai grąžintos svarstyti Miškų įstatymo pataisos.
Generalinis urėdas nori permainų
Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis pritarė Prezidentės pataisoms ir įvardijo, kad egzistuoja neefektyviai veikiančių urėdijų, kurias išlaiko geriau veikiančios urėdijos. Be to, urėdijų stambinimas nepaliestų miško darbuotojų, o tik biurokratinį aparatą. Dėl to padidėtų ir pačių miško darbuotojų atlyginimai.
„Šiai dienai Lietuvoje nėra nei vieno miškininko, kuris nesutiktų, kad reikia kažką daryti. Tvirtai galiu pasakyti, kad jeigu nieko nebus daroma Lietuvos miškuose, bus katastrofinių reiškinių. Urėdijos nenaikinamos, o su visa savo teritorija jungiamos prie pagrindinės urėdijos. Dabar vyksta balaganas: nėra kontrolės, organizavimo, skirtumai tarp atlyginimų didžiuliai, geriausios urėdijos moka daugiausiai, mažiausios nieko nepasiekia. O jeigu dabar į įstatymą įdedame 42 urėdijas, žaisime taip, kad vienos urėdijos gelbės tas, kurios nieko nepasiekia. Dabar Lietuvoje yra įteisinta sovietmečio sistema, kurią reikia išgyvendinti“, - sakė R. Prūsaitis.
Miškininkai nerimauja dėl darbo vietų
Lietuvos miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Antanas Juodvalkis miškininkų atstovų vardu kvietė Seimo narius atmesti Prezidentės veto.
„Yra trūkumų urėdijose, tačiau daug dalykų galima pataisyti nedarant kardinalių reformų. Nei viena urėdija nebankrutavo, kaip buvo žadėta, ir kol kas nesiruošia. Urėdijų stambinimo tikrai nereikia. Šiuo metu visa miškininkų visuomenė dėkinga Seimui, kad įtvirtino urėdijų skaičių“, - kalbėjo profesorius.
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad miškininkai yra sunerimę dėl savo darbo vietų.
„Jau šiandien vyksta girininkijų stambinimas ir žmonės yra atleidžiami, todėl, jeigu urėdijų skaičius nebus įtvirtintas įstatymu, bus atleista daug žmonių. Įdėjom daug lėšų, kad sukurtume šią urėdijų sistemą. Mus vertina tarptautiniai ekspertai, esame daug pasiekę pasaulyje. O dabar miškininkai bijo dėl savo darbo vietos ir nežino, kaip bus rytoj“, - sakė I. Ruginienė.
Seimo nariai nusileisti neketina
Komiteto narys Paulius Saudargas posėdžio metu teigė, kad komitetas yra atviras ir jeigu dėl urėdijų kils problemų, įstatymą bus galima pakeisti: „Kažką daryti reikia, nes yra neefektyviai veikiančių urėdijų. Manau, kad kažkokia reforma yra reikalinga, bet nemanau, kad įstatymą pakeisti yra labai sunku, tiesiog reikia sutarti dėl vizijos. Reikia visiems susikalbėti ir žinoti, kaip bus rytoj, tuomet galėsime keisti ir įstatymą.“
Antradienį Prezidentės veto atmetė ir kaimo reikalų komitetas. Ketvirtadienį Seimas iš naujo balsuos dėl siūlomų pataisų. Jeigu Seimo priimtame įstatyme ir toliau liks įtvirtintas 42 urėdijų skaičius, bus užkirstas kelias valstybės miškų ūkio reforma. Nebent tai sulauktų Seimo pritarimo.
L. Jonauskas: problemiškų urėdijų yra 15
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas, dalyvavęs komiteto posėdyje, teigė, kad Seimas bando atlikti dalį Vyriausybės funkcijų, o įstatymo nuostatos gali sustabdyti tam tikrus pakeitimus.
„Pagrindiniai argumentai nebuvo išgirsti, kuriuos kėlė miškuose dirbantys žmonės. Dabar vykstantys veiklos efektyvinimo procesai liečia žemiausias grandis – girininkijas. Tačiau turėtumėm reorganizuoti ne girininkijų grandį, o atvirkščiai – stengtis, kad miškuose dirbančių žmonių būtų kuo daugiau. Greičiausiai bus užfiksuotas labai aiškus valdymo aparatas iš 42 urėdijų, tai reiškia, kad aparatą turės aptarnauti žmonės: buhalteriai, personalas ir taip toliau. Manau, kad reikėtų eiti priešinga kryptimi, kad miškuose dirbančių žmonių būtų daugiau, o aptarnaujančio personalo – mažiau“, - sakė L. Jonauskas.
Viceministras įvardintų net 15 urėdijų, kurios dabar dirba problematiškai: „Vienas pagrindinių matų yra 5 proc. uždėta pelningumo norma, dabar akivaizdu, kurioms urėdijoms sunkiausiai sekasi tai pasiekti. Vienos iš tokių yra Kaišiadorių, Rietavo, Kupiškio, Utenos urėdijos ir taip toliau. Dabar pelningumo norma yra paskirstoma tarp visų urėdijų. Žinoma, yra mokomųjų urėdijų, kurių tikslas nėra pajamų generavimas, tačiau tokių urėdijų pelningumas yra išlyginamas geriau veikiančių urėdijų sąskaita. Tačiau to negalima daryti visais atvejais.“
L. Jonausko teigimu, Europos sąjungoje nėra tokio modelio, kur tiek daug valstybės įmonių būtų atsakingos už valstybinių miškų priežiūrą: „Lietuva yra unikali tuo, kuo, mano nuomone, nereikia didžiuotis. Jeigu kitos Europos sąjungos šalys taiko vienos įmonės mechanizmą, šioje vietoje mes išsiskiriame. Dabar yra sudaryta komisija ir iki birželio 1 dienos Aplinkos ministrui pateiksime modelį, kuris geriausiai užtikrintų ūkinę veiklą miškuose. Kai kurie išsigandę, kad vizija yra reformos modelis, bando užsitikrinti, kad Vyriausybės funkciją dėl darbo organizavimo valstybės įmonėse būtų apribota įstatymo. Valstybės įmonių darbo reglamentavimas yra Vyriausybės darbas, o ne Seimo kompetencija. Dabar Seimas sako, kad jeigu bus neefektyvu, turėsite eiti į Seimą, keisti įstatymus. Tai reiškia, kad Seimas dalyvauja atlikdamas dalį Vyriausybės funkcijų.“
K. Trečiokas: urėdijų skaičių turėtų nustatyti konkurencija
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas anksčiau išplatintame pranešime yra teigęs, kad šalyje yra kelios miškų urėdijos, kurios veikia neefektyviai.
Jo manymu, Lietuva aktyviai rengiasi tapti ESBO nare, iš kurios sulaukiama klausimų apie šalies miškų ūkio situaciją, kuri nesikeitė nuo sovietinių laikų. „Dabar jau esame gavę paklausimų, kodėl yra būtent toks modelis. Sunku paaiškinti, kodėl valstybinių įmonių miškų urėdijose skaičių nustato ne konkurencija, bet įstatymas“, – pranešime cituotas ministras.
K.Trečiokas taip pat atkreipė dėmesį, kad jokio konkretaus miškų ūkio pertvarkos modelio Aplinkos ministerija dar nėra patvirtinusi. Šiuo metu ministro įsakymu yra sudaryta mokslininkų, Generalinės miškų urėdijos, Miškų departamento atstovų ir urėdų darbo grupė. Ji turės įvertinti esamą situaciją, atliks reikalingus ekonominius skaičiavimus ir tik tada Vyriausybei, jei bus poreikis, bus pasiūlytas vienoks ar kitoks urėdijų pertvarkos modelis. „Galiu užtikrinti, kad, jei bus pasiūlytas konkretus modelis, jis iš anksto bus pristatytas tiek miškininkų bendruomenei, tiek Seimo nariams, tiek visuomenei“, – yra sakęs aplinkos ministras.
Kaimyninėse Latvijoje, Estijoje, Suomijoje bei Švedijoje, skirtingai nei Lietuvoje, valstybinį miškų ūkį tvarko po vieną valstybinę įmonę.
