Stumbrai – ne avys, vien tvorų neužteks

Pagal Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų parengtą stumb­rų ap­sau­gos pla­ną, Kė­dai­nių ra­jo­ne lais­vė­je gy­ve­nan­tys stumb­rai tu­ri bū­ti per­kel­ti į Tel­šių, Va­rė­nos miš­kuo­se ir Dzū­ki­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke esan­čius apt­va­rus, o vėliau po tam tikro laiko gy­vū­nai tu­rė­tų bū­ti iš­lei­džia­mi į lais­vę.
Vie­nas iš stumb­rų ap­sau­gos pla­no ren­gė­jų do­cen­tas dr. Kęs­tu­tis Pė­te­lis BNS sa­kė, kad per­kel­ti stumb­rus iš Kė­dai­nių ra­jo­no rei­kia, nes jų po­pu­lia­ci­ja re­gio­ne yra per di­de­lė.

„Kė­dai­nių ra­jo­ne gy­ve­nan­čių lais­vė­je stumb­rų yra aiš­kiai per daug. Jie da­ro di­džiu­lę ža­lą ūki­ninkams. Kad iš­lai­ky­tu­mė­me po­pu­lia­ci­ją, rei­kia su­kur­ti Lie­tu­vo­je ki­tus cen­trus. Ka­da stumb­rai yra vie­no­je vie­to­je, ky­la ri­zi­kų. Jei ko­kia li­ga, vi­siems bus blo­gai. Kad iš­sau­go­tu­me po­pu­lia­ci­ją, rei­kia juos skai­dy­ti ke­lio­se vie­to­se“, - tei­gė K.Pė­te­lis.
L. Budrys
Žurnalistai ir visuomenė nekantrauja, kada gi tie stumbrai pajudės, bet kad jie pajudėtų reikia atlikti daug parengiamųjų darbų – padaryti aptvarus ir visą jiems reikiamą infrastruktūrą. Nereikia suprasti stumbrų kaip avių bandos, kuriai tvorą užtversime ir jie ten gyvens – taip nėra.

„Planas jau yra vykdomas, jis yra išdėstytas per kelis metus. Į jį įeina daug įvairių priemonių, viena iš jų – pats plano parengimas ir patvirtinimas, nors parengiamieji darbai jau yra pradėti tiek „Žvėrinčiuje“, tiek ir Dzūkijos nacionaliniame parke“, - GRYNAS.lt aiškino L. Budrys.

Anot jo, daug laiko pareikalauja dokumentacijos parengimas – tai ir miškotvarkos projekto parengimas, techninės užduoties ir specifikacijų parengimas ir t.t. Tik atlikus šiuos darbus, galima pereiti prie praktinių dalykų.

„Žurnalistai ir visuomenė nekantrauja, kada gi tie stumbrai pajudės, bet kad jie pajudėtų reikia atlikti daug parengiamųjų darbų – padaryti aptvarus ir visą jiems reikiamą infrastruktūrą. Nereikia suprasti stumbrų kaip avių bandos, kuriai tvorą užtversime ir jie ten gyvens – taip nėra. Tie, kas tokius darbus yra vykdę – kaimyninės šalys, Vakarų šalys - žino, kad tai yra ganėtinai ilgas ir sudėtingas procesas“, - sakė L. Budrys.
Miško glūdumoje ganosi stumbras

Tam, kad stumbrai galėtų būti sėkmingai perkelti į aptvarus, reikia parengti visą reikiamą infrastruktūrą – nutiesti kelius, įrengti pagalbines patalpas, girdyklas, atlikti hidromelioraciją, įrengti pašarines aikšteles ir t.t.

„Pirmas objektas, kuris yra paprastesnis ir reikalauja mažiau lėšų – Telšių „Žvėrinčius“, ten stumbrus perkelti planuojame kitų metų rugsėjo mėnesį. Antrajame etape – irgi iki rugsėjo mėnesio turėtų būti parengta didžiojo aptvaro, iš kurio bus paleidžiami stumbrai į laisvę, dokumentacija, o vėliau iš kitos finansinės perspektyvos lėšų (2015-2018-ųjų) jau turėtų prasidėti aptvarų statybos ir stumbrų perkėlimas“, - pasakojo Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas.

Pašnekovas sako suprantantis žmonių nekantravimą, tačiau jeigu norima visą stumbrų apsaugos planą atlikti atsakingai, vertėtų vengti skubos: „Tai ne metų ir ne dviejų metų darbas“, - priduria.

Mokysis patys iš savęs

L. Budrys, paklaustas, ar įgyvendinant projektą, bus dairomasi į kaimyninių šalių pavyzdžius, teigė, kad Lietuva pati sau gali būti pavyzdys, nes kažką panašaus jau yra išmėginusi praktikoje.
L. Budrys
Stumbrai natūralių priešų gamtoje neturi, jeigu leisime populiacijai gyventi kaip gyvena, irgi nebus gerai, nes mes taip ar taip jau esame įsikišę, dalyvaujame tos populiacijos reguliavime ir formavime. Nieko čia nėra baisaus ar nehumaniško, jeigu mes ligotus, neperspektyvius stumbrus užmigdysime, jeigu baisu pasakyti žodį „sumedžiosime“.
„Turime daugiau kaip keturis dešimtmečius egzistuojantį Pašilių stumbryną (Panevėžio miškų urėdijoje - red. past.), pačios infrastruktūros sukūrime turime patirties ir buvo neseniai pas mus tas aptvaras atnaujintas pagal naujausias technologijas – tiek pačio aptvaro sudedamosios dalys, tiek gaudyklės, izoliatoriai, automatinės šėryklos ir girdyklos ir t.t. Nors baltarusiai turi daugiau stumbrų, jie tokių aptvarų kaip mes neturi. Stumbrų perkėlimo darbų iš laisvės patirties turi mūsų stumbrininkas Rytas Papšys, kuris dirba nuo pat aptvaro (Pašilių stumbryne - red. past.) sukūrimo pradžios ir netgi konsultuoja kai kurias kitas kaimynines šalis. Nesame visiški naujokai“, - patikino L. Budrys.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys

Stumbrų apsaugos plano įgyvendintojai jau buvo susitikę su Baltarusijos stumbryno atstovais, ketinama pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su rusai, ir su lenkais. „Tie stumbrai, kurie bus paleidžiami į laisvę, turės radiosiųstuvus, jie bus pastoviai stebimi. Yra tokios prielaidos, kad mūsų stumbrai gali susijungti su didžiąja Belovežo stumbrų populiacija, o tai tikrai yra labai gerai stumbro rūšies tolimesniam išlikimui“, - aiškino specialistas.

Seni ir ligoti stumbrai bus „išimami iš populiacijos“

Stumbro apsaugos plane iš pradžių numatyta, kad seni ir ligoti stumbrai bus išmedžiojami, tačiau vėliau BNS kalbintas šio plano vienas iš rengėjų K. Pėtelis, tai aiškino kiek kitais žodžiais: „Jie (stumb­rai) ne­bus me­džio­to­jų me­džio­ja­mi, jie bus iš­ima­mi spe­cia­liai ap­mo­ky­tų žmo­nių. Stumb­rus, ku­rie yra nu­se­nę, ag­re­sy­vūs, ka­dan­gi jie ken­kia pa­čiai po­pu­lia­ci­jai, rei­kia iš­im­ti“, - naujienų agentūrai sakė K.Pė­te­lis. 

L. Budrys, paprašytas paaiškinti, ką tai reiškia, sakė, kad yra visokių gražių žodžių, kad tik gražiau skambėtų, bet esmė nuo to nesikeičia.
L. Budrys
Tie stumbrai, kurie bus paleidžiami į laisvę, turės radiosiųstuvus, jie bus pastoviai stebimi. Yra tokios prielaidos, kad mūsų stumbrai gali susijungti su didžiąja Belovežo stumbrų populiacija, o tai tikrai yra labai gerai stumbro rūšies tolimesniam išlikimui.

„Pagal medžioklės apibrėžimą negalima to pavadinti medžiokle, nes ligoti ir seni stumbrai gali pernešti ligas, sužeisti kitus stumbrus toje populiacijoje, jeigu jie yra vienaragiai ir pan., taigi yra vykdoma atranka (tą daro ir lenkai, turintys kur kas daugiau stumbrų). Stumbrai natūralių priešų gamtoje neturi, jeigu leisime populiacijai gyventi kaip gyvena, irgi nebus gerai, nes mes taip ar taip jau esame įsikišę, dalyvaujame tos populiacijos reguliavime ir formavime. Nieko čia nėra baisaus ar nehumaniško, jeigu mes ligotus, neperspektyvius stumbrus užmigdysime, jeigu baisu pasakyti žodį „sumedžiosime“, - aiškino pašnekovas.

Anot jo, stumbrų išėmimo iš populiacijos metu dalyvaus veterinarijos gydytojai, kurie ir pasakys, kada žvėrys akivaizdžiai daro žalą kitiems populiacijos nariams.

„Ta medžioklė nebus tokia, kad užsieniečiai piniguočiai sulėks ir medžios mūsų stumbrus, anaiptol! Tai vyks tik dalyvaujant veterinarijos gydytojui, plane parašyta, kas tą veiksmą galės atlikti. Slaptų dalykų čia būti negali“, - tikino L.Budrys.

Didžiausia plano nauda – patiems stumbrams

Visuomenėje netyla kalbos, kad stumbro apsaugos planas vis dėlto naudingiausias bus nuo jų kenčiantiems ūkininkams, kuriems stumbrai išmindo pasėlius ir kitaip trukdo ūkininkauti. L. Budrys su tuo sutinka tik iš dalies ir akcentuoja, kad didžiausias dėmesys tenka patiems stumbrams, jų gyvybingos populiacijos išlaikymui ir tik paskui teikiama pagalba ūkininkams.

„Stumbro apsaugos planas pirmoje eilėje skiriamas išsaugoti mūsų vienintelį tokį likusį ir atgal sugrąžintą girių karalių stumbrą. Ir antroje eilėje, be abejo, norima nuimti įtampą Vidurio Lietuvoje dėl žalos darymo žemės ūkio pasėliams, ta žala tikrai auga kiekvienais metais. Mes esame per metus išmokėję pusę milijono, jeigu taip būtų ir toliau – iš vienos pusės mes gadintume žvėrį kaip laukinį, nes jis tampa domestikuotu gyvuliu, daugiau laiko per metus praleidžia žemės ūkio kultūrose – rapsuose, runkeliuose, javuose negu gyvendamas miške. Mokslininkai įrodė, kad dėl to keičiasi stumbrų elgsena, mitybos būdas – tai yra blogai ir pačiam stumbrui“, - aiškino AM specialistas.