Jei po daugiabučių langais galima auginti gėles, kodėl nepasisodinus ir daržovių? Kaune esama bent keleto plotų, kuriuose valstybės žemėje keroja agurkai ir pomidorai, krapai ir salotos, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Laikinoji sostinė“.
Nelegalių daržų naikinti neskubama. Manoma, kad sovietmečio laikus siekianti tradicija su laiku išnyks pati.
O kol kas daržai kai kur rėžia akį: žemdirbystė puoselėjama atgrasioje aplinkoje.
Galbūt savos žemės neturintį ir po langais daržininkaujantį daugiabučio gyventoją dar galima suprasti. Tačiau kodėl daržus ne savo žemėje veisia privačių namų savininkai?
Krapai – tarp šabakštynų
Jei Kaune vyktų bjauriausiai aplinką tvarkančio daugiabučio rinkimai, tarp kandidatų atsidurtų keletas Medvėgalio gatvės namų Aukštuosiuose Šančiuose.
Prie kitų namų plyti daugiau ar mažiau prižiūrimos vejos, o čia tarp brūzgynų riogso palaikiai šiltnamiai, akis bado iš supuvusių lentgalių ir senų durų suręstos tvoros, kuriomis, matyt, ginamasi nuo ėdrių praeivių.
Sutiktas ilgametis šio rajono gyventojas Algimantas Rustauskas pasakojo, kad kitų namų gyventojai, pasipiktinę šiukšlėmis ir dvoku, ne kartą reikalavo naikinti daržus.
Tradicijos – iš sovietmečio
Žemė juk valstybinė – tad geriau čia būtų veja. Tačiau daugiabučiuose gyvenančios buvusių karininkų šeimos daržus čia augina jau beveik 40 metų, ir senyvi žmonės atkakliai laikosi iš Rusijos atsivežtos tradicijos.
„Prieš kurį laiką dalis gyventojų išvyko iš Lietuvos. Daržus dabar dirba vieni tik senukai“, – kalbėjo A.Rustauskas.
Tuo tarpu Petrašiūnuose, vos keliasdešimt metrų nuo R.Kalantos gatvės, daržas po daugiabučio langais – gerokai tvarkingesnis.
Daugiabučio gyventojai pasakojo, kad plotą šalia namo neoficialiai daržu paversti jiems leista prieš 34 metus. Ištraukę burtus, žmonės žemę pasidalijo po lysvę ir iki šiol draugiškai dirba. Lysvės derliaus visai užtenka nedidelės šeimos poreikiams.
Daržas - ant griovio krašto
Gervėčių gatvėje netoli Kauno klinikų daržai įveisti pavojingoje vietoje – ant VII forto apsauginio griovio krašto.
Tai sena, dar sovietmečiu užsimezgusi Gervėčių gatvės tradicija, kuriai ilgą laiką netrukdė nė viena valdžia. Tačiau fortą privatizavus, padėtis pasikeitė. Naujieji šeimininkai su daržininkų veikla nesitaiksto.
Tačiau ir čia nelegaliai daržininkauja daugiausia senimas.
„Tik pati prižiūriu, dukros nė kojos čia nekelia“, – sakė viename sklype sutikta gyventoja Elena. Ji pasakojo, kad lysvės VII forto teritorijoje purenamos nuo 1956 metų.
