GRYNAS.lt dar balandžio mėnesį rašė, kad Druskininkų kurorto lankytojams belieka melsti blogo oro, nes prognozuojamos didžiulės upinių mašalų atakos. O kai būna šalta, šios atakos būna mažesnės. Viskas dėl to, kad jau trečius metus Vyriausybė neskyrė lėšų mašalų naikinimo programai, o aplinkosaugininkai nebepylė į Nemuną bakteriologinio preparato, žudančio mašalų lervas.

Vos tik kurortas sulaukė vasariškos šilumos, mašalų debesys pasklido po miestą. Išsigandę, kad toks jų antplūdis gali išbaidyti iš Druskininkų visus poilsiautojus ir ne juokais apsunkinti vietos žmonių gyvenimą, druskininkiečiai reikalauja, kad nemažas lėšas iš kurortinės rinkliavos gaunanti vietos savivaldybė pati imtų finansuoti mašalų naikinimą. Peticiją dėl to vos per parą pasirašė daugiau kaip 500 žmonių.
Kai tiek daug mašalų, tenka dengti vežimėlius

„Prašome Druskininkų savivaldybės Peticijų komisijos, savivaldybės Tarybos apsvarstyti ir priimti sprendimą, tai yra skirti savivaldybės biudžeto lėšų, kad upinių mašalų naikinimo programa, įsigyjant ir naudojat bakteriologinį preparatą, būtų nedelsiant atnaujinta“, - rašo peticijos autoriai.

Vienas jos iniciatorių, Druskininkų savivaldybės tarybos narys Vilius Semeška sakė, kad dabar ne laikas it karštą bulvę svaidyti šią bėdą tarp Vyriausybės, Aplinkos ministerijos ir savivaldybių. Jo teigimu, sumanymas parengti peticiją atsirado netikėtai, kai į jį savaitgalį telefonu kreipėsi daugybė nuo mašalų nukentėjusių žmonių.

„Ypatingai kenčia alergiški mašalų įkandimams žmonės. O poilsiautojai tiesiog išvažiuoja iš Druskininkų, pirmiausia atvykusieji su mažais vaikais“, - pasakojo V. Semeška.

„Įdomiausia, kad Druskininkuose tie parazitai mane šiandien užpjovė saulėkaitoje pliaže. Anksčiau tokie įžūlūs lyg ir nebūdavo. Bet anksčiau ir Putino žalieji mašalai kaimyninių teritorijų negrobdavo“, - juokavo savaitgalį Druskininkuose viešėjęs vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys.

Peticijos iniciatoriai dar kurį laiką rinks parašus, o tuomet įteiks ją Druskininkų savivaldybės merui Ričardui Malinauskui, peticijų komisijai ir tarybai. Šiemet naikinti mašalų lervas jau vėlu, bet dabar, V. Semeškos manymu, kaip tik metas, atidėjus visus politinius ginčus, apsvarstyti lėšų skyrimą kitais metais, nes reikės dar ir visas bakteriologinio preparato viešųjų pirkimų procedūras atlikti. O tai užima nemažai laiko.

„Pinigai gali būti numatyti kitų metų savivaldybės biudžete arba skirti iš šiemet padidintos nuo 2 litų iki 1 euro kurortinės rinkliavos, kurią moka kurorto svečiai“, - svarstė Druskininkų savivaldybės tarybos narys.
Druskininkai prasidėjus vasarai

Upinių mašalų naikinimo programa buvo vykdoma nuo 1999 metų. Preparatas būdavo perkamas iš valstybės biudžeto arba Vyriausybės rezervo. Lėšų pavyko rasti net kriziniais 2009–2010 metais.

Tuomet savo ruožtu Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Bernotienė teigė, kad anksčiau taikyta mašalų naikino priemonė – biologinės medžiagos (bakterijos) - buvo pakankamai efektyvi. Tai rodė tuo metu atliekami tyrimai.

Pasak jos, tokie preparatai šiuo metu yra naudojami ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse.