Tradicinėse baterijose vykstančios cheminės reakcijos leidžia sukaupti didelį energijos kiekį, tačiau jų įkrovimas užtrunka. Kadangi kondensatoriai energiją kaupia elektriniame lauke, jie greitai įsikrauna ir išsikrauna. Tačiau energijos sukaupiama nedaug.

Siekdami padidinti talpą ir krovimo spartą, mokslininkai kuria superkondensatorius, kuriuose naudojama akyta anglies forma, leidžianti sugerti įkraunamą energiją tarytum kempinė. Daugelyje komercinių superkondensatorių yra naudojama santykinai reta dalis - iš kokoso riešutų kevalų išgauta anglis. Taip pat buvo siūlomas grafeno naudojimas, tačiau plonus anglies lakštus gaminti brangu, reikėjo pigesnio varianto.

„Panaudoti biuro popieriaus atliekas sugalvojau, tvarkydamas savo darbo vietą“, - sako Satishchandra Ogale iš Nacionalinės chemijos laboratorijos Pune, Indijoje.
Citata
Jeigu technologija bus perspektyvi – nereikalingas popierius vieną dieną gali tapti vėjo jėgainių kuriamos energijos talpykla ar net įkrauti elektromobilius.

Jo komanda popierių sukarpė į siauras juosteles, pakaitomis jas kaitino ir vėsino,  180 °C temperatūroje maišė su sieros rūgštimi ir  vertė anglimi 800 °C temperatūroje. Rezultatas – daugiau nei 2300 m² aktyvaus ploto iš gramo medžiagos suteikianti anglies forma iš mikroskopinių struktūrų, leidžiančių milžiniškame paviršiuje kaupti energiją.

Vėliau iš šios anglies formos ir elektrolito gelio komanda sukūrė superkondensatorių (Small, doi.org/f2sxx4). Gauta medžiaga kaupia energiją labai panašiai kaip ir kiti anglies superkondensatoriai, tačiau jos privalumas – nereikalingos medžiagos perdirbimas, sako tyrime nedalyvavęs George Chenas iš Nottinghamo universiteto Jungtinėje Karalystėje.

Galbūt procesas nebus toks ekonomiškas kaip popieriaus perdirbimas tradiciniais metodais, sako Chenas. Jeigu technologija bus perspektyvi – nereikalingas popierius vieną dieną gali tapti vėjo jėgainių kuriamos energijos talpykla ar net įkrauti elektromobilius.

Jacob Aron
New Scientist № 2978