Žmonės įtarė, kad jų šunis galėjo grobti nekart už grotų sėdėjęs Kulčiaus pravardę turintis kaimynas. Pastarąjį kartą jis į laisvę išėjo prieš pusmetį ir vėl ėmėsi įprastos veiklos – išsivesdavo ir suvalgydavo kaimo žmonių šunis.
Tie, kurie kreipdavosi į policiją, dažniausiai išgirsdavo, kad dingęs šuo – ne žmogus, todėl recidyvistas netrukdomas dirbo savo juodus darbus.
Po neįgalaus žmogaus užpuolimo ir sužalojimo, kai šis bandė ginti savo augintinį, nuspręsta veikti aktyviau. Kulčiui buvo iškelta baudžiamoji byla ir paskelbta jo paieška.
Sužinoję, kur įtariamasis slapstosi, ir atvykę į vietą, policininkai šunų valgytoją rado kabantį kilpoje.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (24)