Tikriausiai retas iš mūsų žino, kas gi ta meteopriklausomybė. Visgi daugelis kintant oro sąlygoms pastebi tokį reiškinį: šviečiant saulei norisi šypsotis kiekvienam gatvėje sutiktam praeiviui, o lietui lyjant – tūnoti namuose. Būtent tokie nuotaikų ir fizinės savijautos svyravimai ir yra vadinami meteopriklausomybe, o tokie žmonės – meteojautriais.
Vykstant klimato kaitai keičiasi ne tik pasauliniai orai, bet ir regioniniai. Klimato kaita pasižymi didesniu kritulių kiekiu, intensyvėjančiais ir dažnėjančiais stichiniais reiškiniais. Pokyčiai neabejotinai lems ir žmonių sveikatą, psichologinę savijautą. Visa tai atsilieps darbui ir kitai veiklai.
Priklausomybė nuo oro – natūralus procesas
Tokia sąvoka, pasirodo, tikrai egzistuoja ir yra plačiai vartojama mokslininkų ir psichologų aplinkoje. Pasak jų, nereikėtų jos vertinti skeptiškai kaip kitų priklausomybės rūšių (pvz. priklausomybė nuo alkoholio, raminamųjų ir t.t.). Štai psichologas Marius Daugelavičius pasakoja, kad meteopriklausomybę galima vadinti tiesiog natūraliu procesu.
Šis procesas tampa vis labiau aktualiu, vertinant klimato kaitos procesus, kai staigūs orų pasikeitimai tampa kasdienybe.
„Žmogus gyvena su gamta, reaguoja į pasikeitusias oro sąlygas. Šiuolaikinė civilizacija izoliuoja mus nuo gamtos ritmo, būtent tai ir gali iššaukti savijautos pokyčius tam tikru metų ar sezono laiku“, - teigia M. Daugelavičius.
Reikia gyventi pagal gamtos ritmą
Pasak psichologo, gamta žiemą ilsisi, vasarą – suaktyvėja. Būtent taip turėtų gyventi ir žmogus. Neverta stebėtis, kodėl žiemą nieko nebesinori, subjūra nuotaika, pradeda didėti svoris. Tokiu metu reiktų prisitaikyti prie gamtos sąlygų, pabūti su savimi, padaryti trumpą pauzę nuo aktyvaus gyvenimo ritmo. Pastebima, kad pasikeitusias oro sąlygas greičiau pajaučia ir sunkiau pergyvena didmiesčiuose įsikūrę žmonės, kurie dirba protinį darbą, neturi galimybių ilsėtis gryname ore.
Neverta stebėtis, kodėl žiemą nieko nebesinori, subjūra nuotaika, pradeda didėti svoris. Tokiu metu reiktų prisitaikyti prie gamtos sąlygų, pabūti su savimi, padaryti trumpą pauzę nuo aktyvaus gyvenimo ritmo.
„Jei žmogus negali susitaikyti su sulėtėjusiu gamtos rimtu, jis gali save palepinti specialiomis procedūromis kaip saulės ar šviesos terapija, kuri sumažintų nuotaikų kaitą. Galbūt net išvykti pailsėti į šiltus kraštus“, - sako psichologas.
Priklausomybės etapai
Priklausomybė nuo orų yra skirstoma į tris etapus, nuo silpniausio iki stipriausio: meteojautrumas (jaučiamas suirzimas, nuotaikų kaita), meteopatija (nuotaikos ir fizinės būklės suprastėjimas), meteopriklausomybė (depresija, kurią iššaukia kintantys orai). Pastaroji vartojama ir bendrąja prasme, kalbant apie nuotaikų ir savijautos pakitimus dėl besikeičiančių oro sąlygų.
Jei meteopriklausomybė pasireiškia ne tik nuotaikos svyravimais, bet ir svorio mažėjimu, apetito praradimu, virškinimo sistemos sutrikimu, reikėtų rimtai susirūpinti – galbūt tai jau liga, kurią vertėtų gydyti specialiais medikamentais.
-Gamtosauga-
Klimato kaita kenkia ne tik gamtai, nes ši nespėja prisitaikyti prie greitų pokyčių, bet ir žmogaus sveikatai. Būtina aktyviau kovoti su klimato kaita ne tik dėl gyvosios gamtos, bet ir žmonių gerbūvio.
Faktai
Mūsų dienomis vyksta klimato kaita: didėja temperatūra, kinta kritulių pobūdis, tirpsta ledynai ir sniegas, kyla pasaulio vandenyno lygis. Manome, kad šie pokyčiai nesiliaus ir ekstremalūs klimato reiškiniai, sukeliantys pavojus, pvz., potvynius ir sausras, bus vis dažnesni ir smarkesni. Gamtai, ekonomikai ir mūsų sveikatai Europos regionuose, teritorijose ir ekonomikos sektoriuose daromas skirtingas poveikis ir gresia įvairaus pobūdžio rizika.
Beveik nėra abejonės, kad pagrindinė atšilimo priežastis nuo XX amžiaus vidurio yra padidėjusi nustatyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) koncentracija, susidaranti dėl antropogeninės veiklos teršalų. Per pastaruosius 150 metų temperatūra pasaulyje pakilo apie 0,8 ºC ir numatoma, kad ji toliau kils.
Jeigu temperatūra, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, pakiltų daugiau nei 2 °C, grėstų pavojingi žmonių ir gamtos pasaulinių sistemų pokyčiai. Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje (UNFCCC) iškeltas tikslas užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, nedidėtų daugiau negu 2 °C.
Kaip galima siekti šio tikslo? Visame pasaulyje išmetamų ŠESD kiekis šį dešimtmetį turi būti stabilizuotas ir iki 2050 m., palyginti su 1990 m., sumažintas 50 %. Atsižvelgdama į būtinas besivystančių šalių pastangas, ES pritaria siekiui iki 2050 m. išmetamą savo ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau negu 80–95 % (palyginti su 1990 m.).
Net jeigu vykdoma politika ir taikomomis priemonėmis pavyktų sumažinti išmetamą teršalų kiekį, tam tikros klimato kaitos nepavyktų išvengti; todėl taip pat turi būti rengiamos prisitaikymo prie jos poveikio strategijos.
Poveikis ir įvairaus pobūdžio rizika
Temperatūra daugiausia kyla pietinėje Europos dalyje ir Arkties regione; kritulių kiekis daugiausia sumažėjo pietinėje Europos dalyje, o padidėjo šiaurinėje ir šiaurės vakarų dalyse. Numatomos intensyvesnės ir dažnesnės karščio bangos, taip pat dažniau sulauksime kaskart pavojingesnių potvynių ir keisis tam tikrų užkrečiamųjų ligų bei žiedadulkių plitimo rajonai, todėl bus daromas neigiamas poveikis žmonių sveikatai.
Klimato kaita papildomai paveiks ekologines sistemas, todėl daugelio augalų ir gyvūnų rūšių išplitimo arealas pasislinks į šiaurę ir didesnį aukštį virš jūros lygio. Klimato kaita neigiamai veiks žemės ūkį, miškų ūkį, energijos gamybą, turizmą ir apskritai infrastruktūrą.
Europos regionai, kuriuos ypač paveiks klimato kaita:
- Pietų Europa ir Viduržemio jūros baseinas (čia dažniau kils karščio bangos ir sausros);
- kalnuotieji rajonai (sparčiau tirps sniegas ir ledas);
- pakrantės zonos, upių žiotys ir potvynių užliejamos teritorijos (šiuo atveju kils jūros vandens lygis, dažniau lis, stiprės potvynių ir audrų poveikis);
- tolimieji šiauriniai Europos rajonai ir Arktis (kils temperatūra ir tirps ledas).
Antropogeninės veiklos poveikis klimato kaitai
ŠESD į aplinką išskiriamos ir vykstant gamtiniams procesams, ir vykdant antropogeninę veiklą; svarbiausios atmosferoje esančios natūralios ŠESD yra vandens garai. Vykdant antropogeninę veiklą į atmosferą patenka daug ŠESD, todėl didėja šių dujų koncentracija atmosferoje ir vis stipriau pasireiškia šiltnamio efektas ir daugiau kyla aplinkos temperatūra.
Pagrindiniai antropogeninės kilmės ŠESD šaltiniai:
- iškastinio kuro deginimas (akmens anglių, naftos ir dujų) gaminant elektros energiją, naudojant transportą, užtikrinant pramonės veiklą ir namų ūkių poreikius (CO2);
- žemės ūkis (CH4) ir žemės naudojimo pokyčiai, pvz., miškų kirtimas (CO2);
atliekų kaupimas sąvartynuose (CH4);
- pramonės reikmėms naudojamos fluorintos dujos.
ES politika
Keliomis įgyvendinamomis ES iniciatyvomis siekiama mažinti išmetamų ŠESD kiekį:
ratifikuoti Kioto protokolą: šiame protokole 15 ES valstybių narių (ES-15) raginamos 2008–2012 m. bendrą savo išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti 8 %;
nenutrūkstamai didinti energijos naudojimo įvairiausio pobūdžio įranga ir buitiniais prietaisais veiksmingumą;
įpareigoti vis plačiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, t. y. vėjo, saulės, hidroenergijos ir biomasės energiją, bei iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagamintus transporto degalus, pvz., biodegalus;
remti anglies dioksido surinkimo ir laikymo (toliau – ADSL) technologijų kūrimą siekiant surinkti ir laikyti elektrinių ir kitų didelių įrenginių išmetamą CO2;
taikyti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą – pagrindinę ES priemonę pramonės išmetamų ŠESD kiekiui sumažinti.
2009 m. į ES klimato ir energetikos įstatymų paketą įtraukti būtini teisės aktai siekiant iki 2020 m. įgyvendinti tikslus „20-20-20“: ES išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 20 %, palyginti su 1990 m. išmestu kiekiu, ES sunaudojamos energijos 20 % turi būti gauta iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir 20 % sumažinti sunaudojamos pirminės energijos kiekį (palyginti su numatytaisiais lygiais).
Be to, prisitaikymą prie klimato kaitos ES užtikrina rengdama įvairių sričių ES politiką; iki 2013 m. turi būti parengta išsami ES prisitaikymo strategija, kuri turėtų padidinti ES atsparumą klimato kaitai. 2012 m. ES pateikia naudoti naują klimato kaitos poveikio, pažeidžiamumo ir prisitaikymo informacijos sistemą.
