Sugrįžo tik vienas

Bilio šeimininkas ūkininkas Andrius Ruzgas savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ pasakojo, kad incidentas įvyko maždaug apie 11 valandą.

„Netoli mūsų sodybos dažnai renkasi medžiotojai. Šunys visada nubėgdavo pas juos. Tačiau tą savaitgalį viskas klostėsi kitaip. Pasigirdo keli šūviai. Po kurio laiko į kiemą sugrįžo tik Džekis. Bilio niekur nesimatė. Maždaug už poros valandų jis grįžo visas kruvinas. Iš karto nuvažiavau pas medžiotojus, bet jie man aiškino, kad nieko nežino“, – sakė A. Ruzgas.

Sužeistas šuo buvo nusilpęs ir išsigandęs. Jo būklė pastebimai pablogėjo. Nuogąstaudamas dėl keturkojo gyvybės, A. Ruzgas jį nuvežė į Kaune esančią „Žaliakalnio veterinarijos“ kliniką. Bilio ligos istorijoje rašoma, jog prie kairės ausies pagrindo nustatyta 2 centimetrų žaizda, taip pat žaizda nosies centre, dešiniojo viršutinio žandikaulio šautinė žaizda, nuskeltas krūminis dantis.

Atlikus rentgeno nuotrauką, aptikta galvoje įstrigusi kulka. Baimindamiesi, kad nebūtų pažeista šuns nervų sistema, medikai patarė atsisakyti kulkos pašalinimo operacijos.

Šiuo metu Bilis atrodo sveikas, žvalus ir, nepaisant patirto išpuolio, labai draugiškas: šuo kelis kilometrus laukais lydėjo iš sodybos išvažiuojantį žurnalistų automobilį. Tačiau šeimininkas užsiminė, kad šuns elgesys yra pasikeitęs. Pavyzdžiui, jis labai dažnai purto sužeistą galvą.

Medžiotojai – sutrikę

Betygalos seniūnijoje esanti nuošali A. Ruzgo sodyba ir nedideli ūkiniai pastatai išsidėstę maždaug už kelių šimtų metrų nuo miško. Nukentėjusio šuns šeimininko duomenimis, savaitgalį netoliese medžiojo vietinio medžiotojų būrelio „Pagojukas“ nariai. To neneigė ir būrelio vadovas Virginijus Šablauskas, tačiau jis tvirtino, jog remiantis šia aplinkybe nėra jokio pagrindo teigti, kad vilkšunis Bilis nukentėjo būtent nuo jo vadovaujamo būrelio narių.

„Šiose apylinkėse medžioja ir Kauno būrelių medžiotojai. Tą dieną A. Ruzgo šunų aš nemačiau ir net neįsivaizduoju, kaip vienas iš jų galėjo nukentėti. Apylinkėse nuolat girdėjosi šūviai. Tai galėjo būti ir kauniečių klubų „Luknė“, „Verdenė“, „Pašušvys“ šūviai. Tie šunys labai toli nubėgdavo. Gal įvyko koks nesusipratimas? Įmanomos įvairios aplinkybės. Deja, dabar apie tai galima tik spėlioti“, – svarstė V. Šablauskas.

Ūkininko abejonės

Sužeisto šuns šeimininko A. Ruzgo pasiteiravome, kodėl dėl šio įvykio į redakciją kreipėsi tik po savaitės.

„Man kyla įtarimų, kad incidentas gali būti tiesiog užglaistytas. Nieko konkrečiai dabar negaliu kaltinti, tik žinau, kad V. Šablauskas anksčiau užėmė aukštas pareigas teisėsaugoje. Kai po šuns sužeidimo iš karto kreipiausi į policiją, man pasakė, kad viskas užfiksuota ir kad keturių dienų laikotarpiu su manimi susisieks. Jau praėjo gerokai daugiau dienų, tačiau mano parodymų iki šiol niekam neprireikė. Suprantama, jog tai kelia įtarimų. Norėdamas, kad viskas būtų skaidru, kreipiausi į redakciją“, – paaiškino A. Ruzgas.

Teigė perspėję

V. Šablausko teigimu, A. Ruzgo šunis medžiotojai gerai pažįsta, nes vyrams susirinkus jie nuolat atbėgdavo į pamiškę.

„Nelabai gerai, kad šunys nepririšti. Kyla įvairių grėsmių. Jie, pavyzdžiui, nuo laukinių žvėrių gali užsikrėsti pasiutlige. Praėjusio gruodžio 23 dieną buvau atvykęs į A. Ruzgo sodybą ir sakiau, kad laikyti palaidus šunis nėra saugu. Tai žino daugelis. Pavyzdžiui, netoli A. Ruzgo gyvenantis medžiotojas Benediktas Petrauskis savo šunis visada laiko pririštus“, – aiškino V. Šablauskas.

Tačiau tokie svarstymai nukentėjusio šuns šeimininkui atrodo nepriimtini.

„Visi žino, kad mano šunys yra draugiški, neagresyvūs. Jie dar jauni, todėl laikyti pririštų nepataria ir specialistai. Tik laikydamas juos nepririštus galiu apsaugoti sodybą nuo lapių, kurios jau yra papjovusios ne vieną naminį paukštį. Iš pririštų šunų nebūtų jokios naudos“, – tikino A. Ruzgas. Jam priklauso beveik 40 hektarų žemės, ūkyje yra septynios karvės ir naminių paukščių.

Trisdešimties metų ūkininkas neatmeta, kad į Bilį galėjo būti šauta sąmoningai.

„Manau, tai nebuvo atsitiktinis šūvis. Padaryta specialiai. Gal mano šuo žvėris išvaiko?“ – svarstė A. Ruzgas, kuris dėl sužeisto augintinio turėjo daug rūpesčių ir išlaidų – vizitas pas gydytoją kainavo 100 litų, neskaitant išlaidų už vaistus ir kelionės į Kauną.

Svarbu atstumas

Raseinių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Antanas Kilčauskas sakė, jog apie šuns sužeidimo aplinkybes Pryšmantų kaime nieko nėra girdėjęs.

„Tokių atvejų, deja, pasitaiko, bet, laimei, labai retai. Paskutinis panašaus pobūdžio incidentas buvo užfikuostas gal prieš 15 metų. Jei į palaidą šunį šauta arčiau nei 200 metrų nuo artimiausios sodybos, tai gali būti administracinės teisės pažeidimas. Tuomet skiriama bauda. Pagal įsigaliojusias naujas taisykles, dabar apskritai negalima šauti į palaidus, įtarimą galinčius kelti šunis. Juos reikėtų pagauti ir užmigdyti, mat pasitaiko, kad šunys būna pasiutę. Tačiau apie tai, kas vyko Pryšmantų kaime, tikrai negaliu spręsti, nes neturiu informacijos“, – pabrėžė A. Kilčauskas.

Raseinių rajono policijos komisariato Organizacinės grupės specialistė Giedrė Deveikienė savaitraštį „Alio, Raseiniai“ patikino, kad tyrimas dėl incidento Pryšmantų kaime nenutrauktas ir atliekamas pagal numatytas procedūras.

„Dėl pašauto šunelio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nustatytas medžiotojų būrelis. Medžiotojai bus apklausti. Šiuo metu byla yra Raseinių rajono apylinkės prokuratūroje“, – informavo G. Deveikienė.