Ritualinio skerdimo būdo iniciatorius: padarėme gerą darbą

Antradienį Seime balsuota dėl ritualinio skerdimo Lietuvoje įteisinimo. Šio įstatymo šalininkai teigė, kad tai išgelbės mėsininkus, kuriems šiuo metu užvertos durys į musulmoniškų šalių rinkas, o užaugintų galvijų nėra kur dėti. Naujojo skerdimo būdo priešininkų pagrindiniai išsakyti argumentai – abejotina ekonominė nauda, neištirta rinka, Europos Sąjungos teisinių reikalavimų pažeidimas ir itin žiaurus elgesys su gyvūnais. Po balsavimo ritualinio skerdimo įteisinimui pritarta – iš viso užsiregistravo 74 nariai, 57 pasisakė už, 4 prieš, susilaikė 11. Įstatymo projektui turi dar pritarti Vyriausybė.

Seimo narys Antanas Ručys prieš balsavimą sakė įstatymo projektui pritariantis ir pateikė savo argumentus. Anot jo, įstatymo įteisinimą būtina palaikyti, nes to nori ūkininkai.

„Ūkininkai šito įstatymo projekto nori, jiems atsivers naujos rinkos, jų mėsos eksportas sumažėjęs. Esu kilęs iš kaimo, žinau jo realijas, todėl pasisakau už įstatymo priėmimą“, - sakė Seimo narys.

Ne musulmonų, o lietuvių tautinis paveldas

Už įstatymo įteisinimą pasisakė ir konservatorių lyderis Andrius Kubilius. Jo teigimu, toks skerdimas turėtų būti vadinamas visai ne ritualiniu, o lietuvių tautinio paveldo – taip gyvulius skerdė mūsų protėviai, to neturėtume atsisakyti ir mes.

„Manau, kad tie, kurie augo kaime, matė, kaip galvijai skerdžiami, todėl reikėtų sakyti ne ritualinis skerdimas, o tautinio paveldo skerdimas, bibliniai motyvai taip pat skelbia, kad ėriukai buvo skerdžiami be apsvaiginimo“, - tokius argumentus išsakė A. Kubilius.

Tokius pačius argumentus už pakeitimus, išsakė ir Seimo narys Petras Gražulis: „Kol nėra priimtas įstatymas, nėra ir rinkų, o jį priėmus – verslininkai rinkas surastų ir jas atvertų. Šimtą metų prieš tai skerdėme gyvulius be apsvaiginimo“, - teigė parlamentaras.

„Šiuo metu 130 tūkst. veršelių išvežama į Izraelį, reiškia jie keturis kartus patiria stresą - tris paras būna surišti tvarte, paskui sukraunami  jį į lėktuvą ir atvežti papjaunami. Kodėl mes turime kitiems atiduoti žaliavą? Galėtume patys paskersti šiuos veršelius, jie patirtų stresą tik vieną kartą“, - savo argumentus išsakė Seimo narys Vytautas Kamblevičius.

L. Balsys: rinkos pačios neatsiveria

Aršiausiai prieš šio įstatymo įteisinimą pasisakė žaliųjų partijos atstovas Linas Balsys.

„Ekonominio pagrįstumo šitas įstatymas neturi, o rinkos pačios neatsiveria, jas reikia atverti. Iš kitos pusės, turime atsižvelgti, kad tokiu būdu skerdžiant galvijus, dalis (mėsos, - red. past.) liks ir Lietuvoje ir visiškai neaišku, kaip ji bus realizuota, nes dalis lietuvių tikrai nenorės tokios mėsos pirkti. Ją reikėtų specialiai žymėti, o verslininkai to nenorės daryti – turėsime problemų. Skerdimą turėtų atlikti tik musulmonų tikėjimo specialistai, kvalifikuoti žmonės, turint dabartinę politinę situaciją, tokius žmones prikviesti būtų sudėtinga. Tos įmonės, kurios ketintų tai daryti, jos prarastų Izraelio rinką, nes žydai nebendradarbiauja su tais, kurie eksportuoja į arabų rinkas“, - sakė L. Balsys.

Andrius Kubilius

Bibliniai motyvai taip pat skelbia, kad ėriukai buvo skerdžiami be apsvaiginimo.

Apgauti EK nepavyks

Kaimo reikalų komiteto narys, parlamentas Eugenijus Gentvilas buvo linkęs palaikyti nepritariančiųjų šio įstatymo įsigaliojimui nuomonei. Jis išsakė keleriopus to argumentus.

„Gelbėdamiesi nuo Rusijos embargo mūsų žemdirbiai ir perdirbėjai ieško įvairių galimybių, vieną iš jų bando įžvelgti ir čia. Aš asmeniškai čia nematau galimybių didelėms eksporto apimtims. Kita vertus, esu kaimo vaikas ir prisimenu, kaip skersdavo gyvulius ir galvijus neapsvaiginus ir atrodytų, kad grįžtame prie tradicinio skerdimo būdo. Bet yra ir kitas dalykas – esame pritarę Europos reglamentui, kuriuo įsipareigojome neleisti tokio skerdimo būdo. Dabar Rusijos embargo akivaizdoje sakome, kad aj, keiskime tuos savo politinius prisiimtus įsipareigojimus, kuriuos priėmėme anksčiau. Neįtikina toks nuomonės keitimas. Ne taip lengva susitvarkyti skerdyklas, kad galėtum be apsvaiginimo skersti. Jeigu tai pavyktų vis dėlto padaryti – dar sunkiau būtų užsitikrinti eksporto rinkas“, - teigė E. Gentvilas.

Anot jo, būtina pabrėžti ir kilsiančius teisinius ginčus dėl tokio įstatymo priėmimo. Europos reglamente yra daroma išimtis ritualiniam skerdimui tik tokiu atveju, kai to reikia religinėms bendruomenėms (t. y. kai jų religijos kanonai pripažįsta tik tokiu būdu paskersto gyvulio mėsą kaip tinkamą vartoti – red. past.). Lietuva savo ruožtu nori tokio skerdimo įteisinimo dėl eksporto, o tai nėra pateisinama priežastis.

„Lietuvoje yra nykstamai maži kiekiai musulmonų, kuriems tai būtų reikalinga, todėl mes niekaip nepridengsime eksporto poreikio. Mes tai darome, kad paskatintume eksportą, bet turime tai užmaskuoti nuslėpti, nes to nevalia daryti. Tai apsimesime, kad darysime tai dėl vietinių musulmonų? Bet juk paims statistiką ir pasakys – nėra pas jus tiek musulmonų, kad su tokiais dideliais skerdyklų kiekiais užtikrintumėte vien jų poreikius. Prancūzija šioje situacijoje yra ištimtis šiuo požiūriu – jie skerdžia labai daug galvijų tokiu būdu, bet jų ir musulmonų bendruomenė yra labai didelė. Apgaudami Europos Komisija perteklių jie eksportuoja į musulmoniškus, arabiškus kraštus, bet tai yra ne visai sąžiningas prancūzų žaidimas. Jeigu mes galvojame, kad ir mums taip pavyks – nepavyks“, - savo nuomonę dėstė E. Gentvilas.

V. A. Matulevičius: esu prieš tokias nesąmones

„Naudokime protėvių naudotą skerdimo būdą – kodėl negalime normaliai, lietuviškai skersti? Juk tai kaime ir dabar daroma. Muziką kažkokią tiems gyvūnams paleiskime“, - pasisakydama už ritualinį skerdimą Seime kalbėjo Vida Marija Čigriejienė. - Jeigu mes dabar visus jaunus veršelius išvežame į Izraelį ir ten skerdžiame, kokį stresą jie patiria! Kodėl turime užauginti ir atiduoti veltui? Patys galime tai pasidaryti“.

Vytautas Antanas Matulevičius pabrėžė svarstomo įstatymo oponentų išsakytą kritiką ir teigė jai pritariantis: „Tai yra dirbtinai politizuojamas reikalas. Esu prieš visas šias nesąmones, kurios yra siūlomos – ritualinių skerdimų įteisinimą. Absoliučiai nenuginčijamas dalykas yra tai, kad Europos Komisijos nustatyta tvarka neleidžia to daryti. Kam mums balsuoti už šitą įstatymą, jei po to jis bus apskųstas ir mes turėsime šokinėti ir save žeminti. Tikrai siūlyčiau apie tai pagalvoti“.

Tikina, kad pagerės mėsos kokybė?

Socialdemokratų partijos narys Darius Petrošius, pasisakęs už ritualinio skerdimo įteisinimą, atrado ir dar vieną jo tikslą – mėsos kokybės gerinimą.

V. A. Matulevičius

Absoliučiai nenuginčijamas dalykas yra tai, kad Europos Komisijos nustatyta tvarka neleidžia to daryti. Kam mums balsuoti už šitą įstatymą, jei po to jis bus apskųstas ir mes turėsime šokinėti ir save žeminti. Tikrai siūlyčiau apie tai pagalvoti.

„Keista klausytis kalbų apie ekonominį pagrindimą, jis atsiras tuomet, kada bus leista taip skersti – verslininkai atras rinkas, tokias kaip Libaną, Uzbekistaną, Iraką, Iraną ir kitas, bus blogai, jei jų neatras. Nuo to kentės mūsų ūkininkai, ant kurių bus perkelta našta, tuomet galvijų mėsos kaina bus visai kita. Kitas dalykas, kuris svarbus ir kuris nebuvo paminėtas – šito skerdimo tikslas pagerinti mėsos kokybę. Mėsiniai galvijai, kokybiški galvijai yra auginami Lietuvoje ir dabar Europoje atranda savo pirkėją. Yra galimybė tuos tikrus kokybiškus galvijus tokiu būdu skerdžiant šiek tiek sukelti kainą ir tokią skerdieną parduot“.

Vadina geru darbu

Parlamentaras ir vienas svarstyto įstatymo projekto iniciatorius Bronius Pauža, jau po balsavimo, teigė, kad buvo atliktas geras darbas ir pabrėžė, kad gąsdinimai EK nėra realūs.

„Noriu skeptikams pasakyti vieną dalyką,
nes nuskambėjo mintis, kad būsime apskųsti... Europos Parlamento
peticijų komitetas yra pateikęs savo išvadą – joje rašoma: valstybės
narės gali leisti skersti gyvūnus prieš tai jų neapsvaiginus, kai
gyvūnai yra skerdžiami tam tikrais metodais, kokių reikalauja religinės
apeigos ir jei jie yra skerdžiami skerdykloje.

Be to, pažymima, kad Komisija neketina ES lygmeniu uždrausti galvijų skerdimą prieš tai jų
neapsvaiginus. Taip kad mielieji, nereikia čia mūsų gąsdinti, viskas yra savoje vietoje, padarėme gerą darbą“, - sakė B. Pauža.

GRYNAS.lt primena, kad įstatymo projektas dėl ritualio skerdimo buvo pasiūlytas dar 2012 spalį. Jis po svarstymo atmestas Aplinkos apsaugos komitete, tačiau vėl sugrįžta prie svarstymo Kaimo reikalų komitete, kuriame praėjusią savaitę daugumos balsų persvara  pakeitimams pritarta.

Prieš beveik metus GRYNAS.lt skelbtoje apklausoje dauguma skaitytojų (72 proc.) teigė nepritariantys ritualiniam skerdimui ir jo įteisinimui Lietuvoje.