Rūkaliams tai nepatiks: norėtų dar labiau apmokestinti kiekvieną cigaretę

Kudirkos aikštėje iškilmingai atidaryta „Nuorūkų alėja“, kurioje pasisakęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas buvo griežtas – reikia rimtai kovoti su rūkaliais, nes jie stipriai prisideda prie aplinkos taršos. Jis įvardijo konkrečius būdus, kaip galima būtų spręsti šią problemą ir neslėpė, kad vienas iš jų – papildomas cigarečių apmokestinimas.

3 mlrd. cigarečių užteršia 1200 olimpinių baseinų

Miesto centrinėje aikštėje lietui lyjant sveikinimo žodį taręs ministras atkreipė dėmesį, kad nors numesta cigaretės nuorūka aplinkoje yra metų metais, taršą paskleidžia momentaliai.

„Kelias valandas vandenyje pabuvusi nuorūka, kubinį metrą vandens užteršia taip, kad jis tampa gyvybei nebetinkamu. Per metus susidaro pusantro tūkstančio tonų nuorūkų, oficialiai parduodami
3 milijardai cigarečių, tačiau žmonės perka ir rūko ir nelegaliais cigaretes, kurios patenka į vandenis. Mūsų skaičiavimais, 3 mlrd. cigarečių užterša maždaug 1200 olimpinių baseinų, tai yra įspūdinga. Nuorūkų kalnas, t. y. 1500 tonų, pavertus drambliais būtų apie 200 šių gyvūnų. Žinodami, kiek kelios dešimtys stumbrų Kėdainių rajone padaro nuostolių ūkininkams, jei tie drambliai tik vaikščiotų, būtų didžiuliai nuostoliai. Atrodo nuorūka tokia mažytė, tačiau kai pamatome skaičius, paaiškėja, kad ji nėra tokia nekalta ir yra daromi didžiulė žala gamtai“, - aiškino K. Trečiokas.

Jo teigimu, suorganizuota akcija „Nuorūkų alėja“ bandoma belstis į žmonių sąžinę, o jeigu nebus prisbelsta su pamokymais, bus beldžiamasi skiriant baudas ir cigarečių apmokestinimu. „Galbūt to neprireiks, tikiuosi, kad mūsų visuomenė yra pakankamai subrendusi ir sąmoninga“, - sakė K. Trečiokas.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas teigė, kad žala aplinkai, metant nuorūkas kur papuola, iš tiesų yra didelė.

„Numesdamas nuorūką į aplinką, žmogus daro žalą pats sau, nes iš nuorūkos išsiskiria tokios medžiagos kaip švinas, gyvsidabris, kadmis. Šių medžiagų mūsų valymo įrenginiai neišvalo, jie patenka į paviršinius vandens telkinius ir kenkia ne tik gyviesiems organizmams, bet ir žmogaus sveikatai. Tos medžiagos yra traktuojamos kaip kancerogeninės, sukeliančios vėžį. Žmogus, numetęs nuorūką aplinkoje, po to valgo pagautą žuvį iš tų pačių vandens telkinių. Akivaizdu, kad žala yra tiesioginė pačiam žmogui, ne tik aplinkai“, - sakė D. Krinickas.

Nuorūkos yra pagamintos iš celiuliozės acetato pluošto, dėl šios sintetinės medžiagos jos labai ilgai nesuyra, jų nesuardo nei saulės spinduliai, nei mikroorganizmai. Skaičiuojama, jog vos viena
nuorūka gali užteršti iki 1 000 litrų vandens ir padaryti jį nebetinkamą gyvybei. Vandenyje nuorūka nesuyra apie 15 metų, o gamtoje – ir dar ilgiau, apie 20-30 metų.

Jei baudos nepadės, galbūt apmokestins kiekvieną cigaretę

Aplinkos ministras K. Trečiokas, paklaustas apie kitų šalių taikomus kovojimo su rūkymu būdus, teigė, kad praktikų yra įvairių. Kai kurios iš jų galėtų būti pritaikomos ir Lietuvoje.

„Esame pasižiūrėję, kokią patirtį turi kitos šalys, jos tvarkomosi labai įvairiai. Yra ir labai drastiškų būdų. Vieni, pavyzdžiui, yra nustatę labai dideles baudas, kiti įsivedę užstato sistemą, renka mokestį, kuris paskui nukeliauja valymo, aplinkos tvarkymo darbams. Tai yra brangios sistemos, jeigu mes jas pasiūlytume, būtume švelniai tariant nesuprasti. Nusprendėme, kad pirmiausiai reikia pradėti nuo diskusijos, manau, kad niekas neabejoja, kad rūkymas kenkia sveikatai, kad nuorūka teršia, bet pakalbėti yra apie ką. Kiekiai, kiek nuorūkų susidaro, kai paskaičiavome, mums patiems pasirodė labai įspūdingi“, - sakė ministras.

Tarp galimų sprendimo būdų, ką dar galima būtų padaryti, kad rūkančiųjų šalyje mažėtų arba bent jau kad esami rūkaliai nuorūkas mestų ne bet kur, o tik į tam skirtas vietas – šiukšliadėžes ir pan., K. Trečiokas minėjoir galimą cigarečių apmokestinimą.

„Jeigu matysime, kad tai (diskusijos – red. past.) neduoda rezultatų, siūlysime griežtinti baudas, viešose vietose riboti rūkymą, kas yra jau ir daroma. […] Nepadės baudos, įvesime mokestį, manau, rasime būdų, kaip šią problemą spręsti – sudaryti sąlygas, kad būtų kur tas nuorūkas padėti, kad būtų šiukšliadėžių, specialių rūkymo vietų. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, dalina nemokamas nešiojamas pelenines žvejams. Dabar baudos yra kelių eurų dydžio, nedidelės, jas tikrai reikia peržiūrėti. Manau, kad jeigu simboliškai apmokestintume kiekvieną cigaretę po vieną centą, iš tų keliadešimt tūkstančių eurų, kuriuos surinktume, nemažai galėtume padaryti“, - svarstė aplinkos ministras.