Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (529)
Pitbulterjerų tipo šunys

Seimas uždraudė daugiabučiuose laikyti pavojingus šunis ir jų mišrūnus

Seimas šiandien priėmė naujas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pataisas, kuriomis daugiabučiuose uždrausta laikyti pavojingus šunis bei jų mišrūnus. Už tokius pakeitimus balsavo 54 Seimo nariai, 20 susilaikė. Kai kurie Seimo nariai buvo siūlę papildomą punktą, kai norint laikyti šunį daugiabutyje reikėtų gauti raštišką kaimynų sutikimą, tačiau tokios idėjos atsisakyta.

Nuo šiol daugiabučiuose draudžiamų šunų veislės išvardytos jau dešimtmetį galiojančiame pavojingų šunų veislių sąraše, dėl kurio reikalingumo ilgai diskutuota. Vis dėlto, iki įstatymo įsigaliojimo registruoti pavojingi šunys ir jų mišrūnai galės likti daugiabučiuose.

GRYNAS.lt jau rašė, jog Lietuvos kinologų draugija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pasisakė už pavojingų šunų veislių sąrašo panaikinimą.

Pavojingais šunimis laikomi šių veislių šunys ir jų mišrūnai:

Amerikiečių Stafordšyro terjeras
Stafordšyro bulterjeras
Amerikiečių buldogas
Argentinos dogas
Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
Kangalas (Turkų aviganis)
Kaukazo aviganis
Pietų Rusijos aviganis

Karas dėl mišrūnų

„Dabar tai prasidės karas, - su siaubu kalbėjo Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė. - Kadangi į tai įtraukti visi mišrūnai, tai visi šunys, didesni už cvergšnaucerį ar biglį bus įtarinėjami kaip pavojingi, pavojingų veislių mišrūnai. Mes tai žinome, nes jau rašėme pažymas, kad ilgaplaukis į retriverį panašus šuo tikrai nėra Argentinos dogas. Nes taip paskundė kaimynas. Gerai dar, kad nebus reikalaujama kaimynų sutikimo dėl bet kokio šuns. Tokiais metodais šunys daugiabučiuose būtų tiesiog išnaikinti.“

Kinologė teigė negalinti suprasti, kodėl pavojingoms veislėms priskirti šunys yra pavojingesni, jei laikomi daugiabutyje. Nuosavame name tokį šunį laikantis šeimininkas jį lygiai taip pat vedžioja gatvėse, tačiau įstatymo gniaužtų ir net didesnių mokesčių, nesulaukia.

Šeimininkai nesilaiko nei įstatymų, nei taisyklių. Šiuo atveju esu didelė pesimistė.
Seimo narė D. Bekintienė

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydyotojas Giedrius Blekaitis pabrėžė, kad pavojingi - tie šunys, kurie turi pavojingų veislių sąraše esančios veislės kilmės dokumentus. O kaip visi kiti, net ir veisliniai šunys be kilmės dokumentų?

„Toks šuo traktuojamas kaip mišrūnas. Kaip nustatyti ar jis priskirtinas pavojingiems, ar jį galima laikyti daugiabutyje? Na, gal Seimo nariai tai žino“, - vylėsi G. Blekaitis.

Klausti kaimynų ar neklausti?

Seimo nariai Jonas Šimėnas ir Danutė Bekintienė siūlė įstatymu įpareigoti šunų augintojus gauti daugiabučio namo gyventojų sutikimą, jei asmuo norėtų bute laikyti bet kokį šunį.

Lietuvos kinologų draugijos prezidentės Ramunės Kazlauskaitės nuomone, tokia nuostata greičiausiai būtų sukėlusi šunų augintojų streikus ir atidėjusi ilgai derinto įstatymo priėmimą. Ji mano, kad draudimą laikyti bet kokius, ar pavojingų veislių sąraše įrašytus šunis turėtų priimti atskiros savivaldybės, o gal netgi atskirų namų bendrijos.

Kaimo reikalų komitetas nusprendė, jog tokia nuostata varžytų šunų augintojų laisves ir padarytų juos priklausomais nuo kaimynų malonės. Šuo, kaip ir butas, kuriame gyvenama, priskiriamas asmeninei nuosavybei. Kaimo reikalų komitete posėdžiavę Seimo nariai manė, jog raštiškas kaimynų sutikimas neisšpręs gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų.

Koks skirtumas apkandžiotam žmogui, ar šuo buvo pudelis, ar stafordšyro terjeras? Ar mažiau skauda?
LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė

„Šunų laikymas daugiabučiuose – didelė problema. Gali įstatyme įrašyti ką tik nori – aš, pavyzdžiui, siūliau įrašyti punktą, kad reiktų gauti kaimynų sutikimą – bet vykdymas lieka labai prastas. Čia vykdymo problema, kas visa tai kontroliuoja? Ar veterinarijos tarnyba lakstys po daugiabučius ir registruos ten lojančius šunis?, - retorinių klausimų pažėrė seimo narė D. Bekintienė. - Žiūrėsime, kaip veiks naujasis įstatymas, kol kas savivaldybės šią sritį tvarkė prastai. Neregistruotus šunis buvo galima skųsti policijai. Argi čia policijos darbas – šunis gaudyti? Kaip gyventojai šunų neregistravo, taip ir neregistruoja. Tuo labiau kačių. Kai turėjau katiną, gal vienintelė name buvau jį registravusi ir mokėjau mokestį. O kiek šunų šeimininkų nešiojasi maišelius ar lopetėles ekskrementams, kai juos vedžioja?“

Ne paskutinis šunų augintojų išbandymas

Seimo narė teigė girdėjusi kinologų argumentus, jog agresyvius šunis tokiais padaro ne kas kitas, kaip jų šeimininkai.

„Bet mūsų tautos mentalitetas toks – kad tik kaimynui blogiau būtų. Šeimininkai nesilaiko nei įstatymų, nei taisyklių. Šiuo atveju esu didelė pesimistė. Na, bet pats įstatymas yra žingsnis pirmyn, toliau dedu viltis į įvairias visuomenines organizacijas, (gyvūnų teisių, apsaugos, gerovės, - red. past.) kurių daugėja. Daugiau pasiūlymų neturiu, pirma reikia pažiūrėti, kaip veiks šis įstatymas, kokių kils problemų, tada jau teiksime pataisas“, - įsitikinusi parlamentarė.

Visi šunys, didesni už cvergšnaucerį ar biglį bus įtarinėjami kaip pavojingi, galbūt pavojingų veislių mišrūnai.
LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė

D. Bekintienė priminė, jog šunų augintojų nervų išbandymu dar taps ruošiamas įstatymas dėl rinkliavos už naminius gyvūnus, kuriuo remiantis gali būti apmokestinti net kaimuose laisvai bėgiojantys ar grandine prie būdos pririšti šunys.

Kol „neprisidavei“ - gyveni ramiai?

Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė įtaria, jog naujasis įstatymas turės atvirkščią efektą, nei norėtų politikai.

„Iki šiol užregistruoti pavojingų veislių šunys galės likti daugiabučiuose, bet juk ne visi yra užsiregistravę, pasiėmę leidimus tokius šunis laikyti. Dabar situacija tokia: arba tu bėk greitai jį užregistruok kaip pavojingą, arba kariauk su kaimynais. O Vilniuje tokių šunų savininkai privalo mokėti ar ne po 50 litų už šunį. Žmonės patenka į savotišką aklavietę. Manau rezultatas bus toks, kad žmonės absoliučiai neberegistruos pavojingų šunų, kol jų niekas neprivers, kitaip tariant, nepagaus. Turės galimybę dar gyventi ramiai ir be didelių mokesčių, kol nepaskųs kaimynas“, - prognozavo pavojingų šunų augintojų ateitį LKD prezidentė.

R. Kazlauskaitė priminė, jog iki šiol visoje Lietuvoje registruota vos 1500 pavojingų šunų, o Vilniuje – kiek daugiau nei 300. Tai – visų 8 pavojingų šunų sąraše esančių veislių šunys. Kinologės teigimu akivaizdu, jog didžioji dalis tokių šunų – neregistruoti.

Ar įkandimo skausmas priklauso nuo šuns?

„Juk aišku, kad įstatymas neveikia. Ir dabar neveiks dar labiau. Koks skirtumas apkandžiotam žmogui, ar šuo buvo pudelis, ar stafordšyro terjeras? Ar mažiau skauda? Jei mažiau skauda, kai įkanda gražesnis šuo, tada nežinau, ar tam sužalotajam su galva gerai“, - konstatavo kinologė.

R. Kazlauskaitė prisimena atvejį, kai po apkandžiojimo konfiskuotas agresyvus šuo „Grindoje“ buvo laikomas (iš mokesčių mokėtojų lėšų) maždaug metus. Kai šuo savotiškai išprotėjo ir tapo agresyvus dėl buvimo vienutėje ilgą laiką, galiausiai buvo užmigdytas. Kinologė įtaria, kad dėl tokios įstatymo nuostatos konfiskuotų pavojingų šunų daugės. Už jų ilgą išlaikymą mokės mokesčių mokėtojai.

Vienai mano komandos narei tuose pačiuose Anykščiuose abi kojas sukandžiojo „dvarniaška“. Manau, visais atvejais šunų laikymą daugiabučiuose reikėtų derinti su gyventojais.
Jonas Šimėnas

Kita vertus, R. Kazlauskaitė pabrėžė, jog kiti įstatymo punktai, susiję su gyvūnų gerove, baudomis ir žiauriu elgesiu su gyvūnais yra parengti atsakingai ir pagerina gyvūnų teisių situaciją.

J. Šimėnas: daugiabučiai statomi ne šunims, o žmonėms

Aplinkos komiteto narys Jonas Šimėnas teigia, jog visuomet pasisako už darną, o iki šiol šunims buvo suteiktos ypatingos sąlygos. Atsakinėdamas į žurnalisto klausimas politikas pabrėžė, jog ir pats augina du šunis – namuose ir kaime.

„Tačiau daugiabutyje turi paisyti ir kaimyno interesų. Einant pro agresyvų šunį, kad ir laikomą už pavadėlio – nejauku. Nors šeimininkas ir ramina, kad jis „nieko nedarys“. Siūliau pataisą, kad bet kokių šunų laikymas turi būti suderintas su dauguma laiptinėje gyvenančių gyventojų (vėliau pataisa buvo atmesta,- red. past.). Dabar paliktas draudimas dėl tų surašytų agresyvių veislių. O kas nustatys tas veisles? Aš turiu nusiskundimų iš žmonių Anykščiuose, kai žmogus priglaudęs krūvą valkataujančių šunų, padaręs voljerą po balkonu, po kaimynų langais. Jie kartais staugia, kaukia. Kai radau savininką, atsakė: „O aš tiesiog myliu gyvūnus“. Netrukus vienai mano komandos narei tuose pačiuose Anykščiuose abi kojas sukandžiojo „dvarniaška“. Manau, visais atvejais šunų laikymą daugiabučiuose reikėtų derinti su gyventojais. Daugiabučiai statomi ne šunims, o žmonėms gyventi“, - teigė J. Šimėnas.

Beglobių gyvūnų skaičių mažinantys sprendimai atidėti

Tačiau J. Šimėnas pritaria, kad agresyvių ir pavojingų šunų veislių sąrašas – problema.
„Jei laikai tokį šunį, tikrai nesikreipsi į kokią nors instituciją, kad pripažintų, jog tavo šuo pavojingas. Vienetai tokių šeimininkų, galima sakyti – šunų „snobų“. Kol kas nėra aiškiai apibrėžta, kaip tie pavojingi šunys bus nustatomi. Gal pagaliau poįstatyminiais aktais ši dalis bus sutvarkyta?“, - vylėsi parlamentaras.

Lietuvos kinologų draugijos prezidentė R. Kazlauskaitė apgailestauja, kad reikalavimas žymėti mikroschemomis apskritai visus parduodamus šunis ir kates įsigalios tik nuo 2016-ųjų. Tai turėtų daryti pardavėjas.
Jos nuomone, būtent šis sprendimas būtų sumažinęs bešeimininkių ir beglobių gyvūnų skaičių Lietuvoje.

Kinologė pabrėžė, jog įstatymą dar reikės taisyti, koreguoti, teikti įvairias pataisas.

PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 529 komentarai
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Facebook komentarai

Skaitomumo indikatorius

133087444
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Grynas gyvas su partneriais


Kuriame Lietuvos ateitį
Aplinkos ministerija

Copyright © 1999-2014 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas