Lapkričio 8 d. Seime buvo pristatyta net trijų ministerijų – Susisiekimo, Ūkio bei Energetikos – užsakyta Elektromobilių transporto plėtros galimybių studija. Ją atlikę konsultacinių įmonių bei Respublikinio energetikų centro specialistai siūlė investicijas, reikalingas elektromobilių subsidijavimui bei įkrovimo stotelėms surinkti apmokestinus tradicinių automobilių vairuotojus 30 litų per metus, pralošiant elektromobilius loterijose bei sudarant sąlygas tokio tipo automobilius turėti taksi bendrovėms, privačioms bei valstybės įmonėm arba apmokestinant tradicinių automobilių vairuotojus.
Studijos tikslas buvo išnagrinėti elektromobilių ir su jais susijusios infrastruktūros plėtros Lietuvoje poreikį ir galimybes, įvertinti galimą ekonominę ir aplinkosauginę naudą, identifikuoti problemas ir kliūtis bei, atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, pateikti rekomendacijas elektromobilių transporto ir susijusios infrastruktūros plėtrai Lietuvoje užtikrinti.
Į ką keisime automobilius po 2050 -ųjų?
Studijos rengėjų duomenimis tikimasi, jog 2025-ais metais apie 10 proc. pasaulyje parduodamų automobilių bus elektromobiliai.
Kol kas negalima pasakyti, kad elektromobilių rinka stipriai plėsis, tačiau Europos Sąjunga yra nustačiusi užduotį iki 2050-ųjų nustoti naudoti iškastiniu kuru varomus automobilius miestuose.
Elektromobilių transporto plėtros galimybių studijoje rašoma, jog šiuo metu Lietuvoje yra vos 4 tikrieji elektromobiliai bei įrengtos penkios jų krovimo stotelės.
Galimybių studijai buvo atlikta Lietuvos valstybinių ir verslo įstaigų apklausa. Jos rezultatai parodė, jog daugiau nei pusė šių įstaigų galėtų ir norėtų naudoti elektromobilius darbo tikslams, tačiau pabrėžė, kad kol kas tam trukdo neišvystyta įkrovimo infrastruktūra bei didelė elektromobilių kaina.
Trijų ministerijų atlikta Elektromobilių transporto plėtros galimybių studija kainavo daugiau nei 200 tūkst. litų.
Studijos pristatymą pradėjęs Susisiekimo ministerijos atstovas teigė, jog susisiekimo ministro įsakymu jau sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri analizuos studijos rengėjų ir vėliau iš visuomenės narių gautus pasiūlymus bei formuos elektromobilių plėtros politiką.
Galimybių studiją rengė 10 bendrovių „Smart Continent“, „Civita“ ir Respublikinio energetikų mokymo centro ekspertų, ją pristatė „Smart Continent“ vadovas Andrius Jaržemskis.
Vyras iš pradžių pristatė visų ministerijų interesus šioje srityje: Susisiekimo ministerijos atstovai norėtų paskatinti elektromobilių vartojimą, Ūkio ministerijos atstovai įžvelgė, jog elektromobiliai galėtų būti nauja pelninga pramonės bei verslo sritis Lietuvoje. Galiausiai Energetikos ministerijos specialistai turėjo klausimų, ar tikrai užteks šiuo metu tiekiamos elektros energijos, jei dauguma žmonių pradės važinėti elektromobiliais.
„Tai, kas vyksta pasaulyje su iškastiniu kuru, leidžia manyti, kad bus rinkos šuolis elektromobilių srityje, nors šiandien tiesioginės ekonominės naudos nėra. Šiuo metu dauguma šalių šiuos automobilius dar tik testuoja, įveda į rinkas, stato stoteles vykdomi pilotiniai projektai. Atsitinka kuriozinės situacijos, kai pastatoma daugiau krovimo stotelių nei šalyje yra automobilių. Kol kas šalys dar neturi savo praktikos, kuri būtų natūrali. Visa ji tokia testinė, dirbtinė“, - galimybių studijos pristatymo metu kalbėjo A. Jaržemskis.
Bendrovės „Smart Continent“ vadovas pabrėžė, jog didžioji dalis šalių taiko skatinimą elektromobiliams. Skatinama per atleidimą nuo automobilio naudojimo mokesčių (Lietuva neturi tokio mokesčio atitikmens, - red. past.) ir įsigijimo mokesčių. Turtingose šalyse (Norvegijoje) naujo automobilio įsigijimas papildomai kainuoja beveik pusę jo vertės – tokie mokesčiai sumokami valstybei. Atleidimas nuo mokesčio tuomet savotiškai kompensuoja tai, kad elektromobiliai vis dar yra brangesni. Taip pat skatinamas nemokamas elektromobilių parkavimas, subsidijos automobilius įsigyjantiems žmonėms, atleidimas nuo kelių mokesčių, nemokamas automobilių krovimas viešosiose vietose.
„Kadangi patys neturime automobilių naudojimo ir konkretaus kelio mokesčių, tai tampa sudėtingesnis klausimas“, - kalbėjo Andrius Jaržemskis.
A. Jaržemskis priminė Lietuvos automobilių parko statistiką: šalyje yra apie 506 tūkst. automobilių (418 tūkst. apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), vidutinis automobilių amžius – 15 metų. Tuo metu Estijoje – 12 metų, Latvijoje – 16, Vokietijoje – 8 metai, Airijoje – 6 metai.
90 proc. atvejų Lietuvoje įsigyjami naudoti automobiliai. Naujas automobilis vidutiniškai įsigyjamas už 65 tūkst. litų, naudotas – už 11 tūkst. litų. Palyginimui – naujų elektromobilių kaina gali siekti 120 -140 tūkst. litų.
Atsipirktų per 15 metų
Tačiau lietuviai per dieną nuvažiuoja nedidelį atstumą, tad jei persėstų prie elektromobilio vairo, jiems užtektų vieno baterijos įkrovimo. Statistiškai vidutinis lengvasis automobilis per dieną nuvažiuoja 38 kilometrus.
Lietuvoje kol kas yra vos 4 grynieji elektromobiliai, tačiau 1600 - hibridinių (kombinuojamas vidaus degimo variklis, ir elektros akumuliatorius).
„Vis dėlto didieji gamintojai artimiausiu metu elektromobiliais neketina prekiauti, nes jų kaina yra aukšta, o perkamoji galia rinkoje – mažesnė. Taip pat kyla daug klausimų, dėl aiškios valstybės elektromobilių strategijos. Jie norėtų matyti, kokius žingsnius daro valstybė“, - kalbėjo A. Jaržemskis.
Vyras tikėjosi, jog Lietuvoje atsiras naudotų perdirbtų elektromobilių rinka, nes kelios iniciatyvios bendrovės jau tai daro.
„Be valstybės subsidijų, jei darytume prielaidą, kad elektromobilio kaina sumažėtų iki 100 tūkstančių litų, degalų kaina išaugtų 75 proc. - taip drastiškai spėjome tiesiog ieškodami prielaidų atsipirkimui – per metus būtų nuvažiuojama 34 tūkst. kilometrų, tuomet elektromobilis po 15 metų taptų naudingesnis už įprastą automobilį. Taigi, reikia pripažinti, kad kol kas elektromobilis dar ekonomiškai nenusvertų įprasto automobilio. Tačiau jei po šių 15-os metų sugalvotumėte parduoti automobilį, jo vertė būtų dvigubai brangesnis už automobilį su vidaus degimo varikliu, - studijoje atliktus skaičiavimus išdėstė A. Jaržemskis.
Studijos rengėjai sprendė, kas galėtų norėti įsigyti elektromobilius.
„Išskyrėme valstybės įmones, privačias įmones, valdančias automobilių parką, kurio amžiaus vidurkis 5 metai. Tokios įmonės turi apie 65 tūkstančius automobilių – tai jau gana rimtas skaičius. Gyventojai taip pat turi 35 tūkstančius naujesnių nei 2007-ųjų metų automobilių. Taigi iš jų manome, kad valstybinis sektorius įsigytų 5 tūkstančius, privačios įmonės galėtų įsigyti 33 tūkstančius, gyventojai – 10 tūkstančių elektromobilių“, - kalbėjo „Smart Continent“ vadovas, pabrėžęs, kad vis dėlto įmonėms ir gyventojams svarbiausia ekonominė nauda. Tik mažuma tokį sprendimą grindžia ekologija, draugiškumu gamtai.
Elektromobilių transporto plėtros studijos rengėjai susitarė dėl tikslo (nors būta ambicingesnių skaičių), jog 2025-aisiais 10 proc. naujai įsigyjamų transporto priemonių būtų grynieji elektromobiliai. Tuomet rinkoje atsirastų 1 proc. elektromobilių.
Apskaičiuota, jog tokiam tikslui reikėtų 300 milijonų litų valstybės subsidijų, bei nebūtų surinkta 100 milijonų litų degalų akcizo mokesčių.
„Taip, kaštai valstybei būtų didesni, nei gaunama nauda, tačiau tokie pakeitimai mažintų Lietuvos priklausomybę nuo naftos importuotojų,“ - teigė A. Jaržemskis.
Reikia apmokestinti tradicinius automobilius?
Kaip pasiekti kad ir nedidelius galimybių studijoje numatytus tikslus? Žinoma, elektromobilių plėtrai reikia valstybės finansavimo – studijos rengėjų skaičiavimais iš viso 425 milijonų litų iki 2025- ųjų metų.
„Galėtų būti taikomas metinis automobilio naudotojo mokestis už automobilius su vidaus degimo varikliais. Kiekvienam automobilio savininkui per metus tereiktų sumokėti 30 litų. Vidaus degimo variklio naudotojai – teršėjai sukurtų fondą, kuris leistų elektromobiliams atsirasti. Suprantame, kad tuomet tų senųjų automobilių nepasiturintys gyventojai tarsi subsidijuotų naujų automobilių turėtojus arba įmones, kurie galės nusipirkti elektromobilius. Tad šitą siūlome atsargiai, bet 30 litų yra pakankama suma“, - kalbėjo A. Jaržemskis.
Taip pat elektromobilių galimybių studijoje siūlyta leisti jiems važiuoti viešojo transporto juostomis gatvėse, nemokamai statyti elektromobilius mieste, nemokamai krauti automobilius bei tam skirti 3 milijonus litų.
“Smart Continent“ vadovas ragino skirstant 2014 - 2020 metų Europos Sąjungos išmokas Lietuvais, atrasti lėšų elektromobilių plėtrai.
Įmonėms bei valstybės institucijoms pasiūlyta bendradarbiauti įsigyjant elektromobilius ir kreipiantis į gamintojus prašyti didelių nuolaidų, pavyzdžiui, už 100 elektromobilių pirkimą iškart.
„Taksi paslaugas teikiančių įmonių parkas galėtų būti papildomas 10 elektromobilių, skiriant joms subsidijas ar lengvatas, kad žmonės pajustų, ką reiškia važiavimas elektromobiliu, įvertintų tą skirtumą. Na ir loterijos.Loterijose būtų galimybė laimėti elektroomobilį ir tai būtų nuolat reklamuojama, kalbama per televiziją, radiją“, - vadinamus pilotinius elektromobilių plėtros projektus pristatė vyras.
Iki 2025- ųjų gyventojams reikėtų įrengti iki 15 tūkst. stotelių. Jos turėtų būti įrengiamos viešosiose vietose, daugiabučių kiemuose, taip pat pagrindinėse šalies magistralėse 40 – 60 kilometrų atstumu.
Elektromobilis – miesto automobilis, todėl planuojama, jog šio tipo automobiliai plis didžiuosiuose miestuose. Vilniuje turėtų koncentruotis 45 proc. elektromobilių, Kaune – 25 proc., Klaipėdoje – 15 procentų.
Baigdamas galimybių studijos pristatymą A. Jaržemskis teigė, jog iniciatyvūs verslininkai jau yra perdarę tradicinius automobilius į elektromobilius (sukurtas „Jonelis“, perdaryta „Toyota I go“ bei Lietuvos mokslininkų sukonstruotas „Lotus“), tad galbūt Lietuva galėtų rasti nišą Europos rinkoje kaip elektromobilių dalių gamintoja.
„Rinkinys, už gerus pinigus, surinktas trečio kurso studento“, - uždavęs keletą kritiškų klausimų ilgą pristatymą ir studiją įvertino Seimo nario Kazimiero Uokos padėjėjas Marijonas Bieliauskas.
Trijų ministerijų atlikta Elektromobilių transporto plėtros galimybių studija kainavo daugiau nei 240 tūkst. litų.
