Sėklų eksperimentas: kas Lietuvos dirvožemyje užauga geriausiai

Lietuvoje atliekamas vienintelis tokio masto tyrimas, kuriame išbandoma 50 skirtingų veislių sėklų ir tiriama, kurios iš jų subrandina geriausią derlių. Tyrimą trejus metus vykdys Valstybinė augalininkystės tarnyba kartu su agrofirma „Sėklos“.

Viena veislė, skirtingi rezultatai

Šiuo metu rinkoje gausu veislių, kurios yra užregistruotos Europos Sąjungoje ir įvardijamos, kaip tinkamos parduoti ir auginti visose bendrijai priklausančiose šalyse. Tačiau akivaizdu, jog klimatinės sąlygos, pavyzdžiui, pietinėse Europos šalyse ir Lietuvoje gerokai skiriasi. Būtent siekis identifikuoti tikrai Lietuvos klimatui tinkančias veisles buvo viena iš priežasčių paskatinusių agrofirmą „Sėklos“ pradėti šį tyrimą. 

„Ne vieną dešimtmetį prekiaudami sėklomis, jas importuojame iš patikimų užsienio partnerių. Vis tik jų teikiamos garantijos dėl tam tikrų sėklų ar būsimo derliaus kokybės parametrų negali būti priimamos be išlygų. Tai, kad pomidoras užauga didelis, ryškiai raudonas ir sultingas Ispanijoje, nereiškia, kad būtent toks pats jis sunoks ir Lietuvoje. Koks jis bus, kaip jį auginti, kad sulauktume norimo derliaus, kaip prižiūrėti – tokie uždaviniai ir keliami mūsų užsakymu atliekamam tyrimui“, – sakė agrofirmos „Sėklos“ sėklų skyriaus vadovė agronomė Liucija Kunigiškytė.

Citata

Kitąmet tiriamų veislių skaičius gali būti didinamas, įtraukiamos tokios veislės, kurių dar šiuo metu rinkoje nėra, bet kurios galėtų būti įdomios vartotojui.

Tyrimui „Daržovių veislių biologinis ir ūkinis įvertinimas“ „Sėklos“ iš viso pateikė 50 veislių sėklų. Iš jų tyrimo metu įvairiomis sąlygomis bus auginamos skirtingos daržovės, jų dygimo, augimo, derliaus subrandinimo procesai bus fiksuojami Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistų. „Tai leis mums išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis tos veislės geriausiai auga, koks sėklų daigumas, kada derlingumas geriausias. Taip pat galėsime pasakyti, kokio dydžio, spalvos yra vaisiai ar šakniavaisiai ir per kiek laiko užauga būtent Lietuvos sąlygomis“, – sakė L. Kunigiškytė. 

Pasak specialistės, tyrimas planuojama tęsis trejus metus, bus toliau tiriamos jau ir šiemet sėtų veislių savybės. „Šiais metais, pavyzdžiui, buvo nebūdingas birželis, kitais metais galbūt jis atrodys kitaip. Dėl to norime tyrimą pasidaryti ilgesnį, kad galėtume ne iš vienų metų rezultato spręsti apie veislės tinkamumą, bet atlikti gilesnę, patikimesnę analizę“, - GRYNAS.lt sakė agronomė. 

Tirtos populiariausios daržovės

Nors tyrimas vyksta dar tik pirmus metus ir galutinių išvadų daryti negalima, tačiau, pasak L. Kunigiškytės, apžiūrėjus šiemetinius pasėlius, jau buvo atsirinktos skaniausios, gražiausios ir ligoms atspariausios daržovės. „Džiaugiamės tuo, jog visos tyrime dalyvavusios veislės, šiuo metu esančios ir mūsų asortimente, pasirodė gerai. Iš tų 50-ies tirtų mes esame patenkinti visomis veislėmis, bet iš jų išskyrėme ir pačias geriausias“, - sakė pašnekovė.

Šiemet, pasak agronomės, 25-ios veislės auginamos stikliniame šiltnamyje uždarame grunte ir 25-ios auginamos atvirame grunte. Pirmiesiems metams buvo pasirinktos pagrindinės ir populiariausios daržovės: pomidorai, ridikėliai, įvairios salotos, agurkai, kopūstai, pasirinktos tiek ankstyvos, tiek vėlyvos jų veislės. „Pomidorai šiemet įdomiai atrodo, kadangi parinkti ir didžiavaisiai, ir smulkiavaisiai, kurie ypatingai populiarūs šiais metais. Padarėme tyrimą ne tik grunte, bet pasodinome ir į talpas, pastatomus vazonus, padarėme kompozicijas, pavyzdžiui, su pomidorais pabandėme paderinti paprikas. To tikslas – sužinoti, kas su kuo geriausiai dera augimo metu ir kurie vaisiai smagiausiai atrodo“, - GRYNAS.lt pasakojo L. Kunigiškytė. 

Ištyrė skonines savybes

Kalbėdama apie konkrečias daržoves, agronomė išskyrė ridikėlius – šiemet tyrimo metu buvo vertinamos skirtingų veislių skoninės savybės, taip pat šakniavaisių dydis ir lapijos apimtis.

„Auginame ir apvaliavaisius ridikėlius, ir pailgus raudonus su baltais galais. Vieni yra švelnesnio skonio, kiti vartotojai galbūt nori aštresnio, tai jau aiškiai identifikavome skonį ir žinome, kuriuos siūlyti. Be to, jeigu vartotojas nori ridikėlių didesniais šakniavaisiais nei įprasta dabar galėsime aiškiai ir drąsiai pasakyti, kurią veislę būtent reikėtų rinktis. Taip pat pasižiūrėjome tas veisles, kurios ridikėliuose užaugina mažiausiai lapijos, tarkime, jeigu daržas nedidelis, ne visi nori auginti didžialapius ridikėlius. Taigi identifikavome, kurie augina mažesnę lapiją“, - tyrimo detalėmis dalijosi L. Kunigiškytė.

Pasak jos, kitąmet tiriamų veislių skaičius gali būti didinamas, įtraukiamos tokios veislės, kurių dar šiuo metu rinkoje nėra, bet kurios galėtų būti įdomios vartotojui. Kaip pasakojo L. Kunigiškytė, prieš paleidžiant naujas daržovių veisles, atidžiai žiūrima, kuo šios yra pranašesnės ar ypatingesnės nei tos jau esančios asortimente.

„Tokio tyrimo reikalingumą padiktavo ir patys pirkėjai. Matėme, jog vartotojams, ypatingai jauniems žmonėms, kurie įsitraukia į daržininkystę, trūksta žinių ir jie atėję į mūsų parduotuves labai domisi, nori daugiau sužinoti apie auginimą, sodinimą, skonines veislių savybes, formas ir panašiai. Tą informaciją, žinoma, galima rasti internete, bet visada gyvas žodis yra vertinamas labiau. Todėl mūsų parduotuvių personalui rengiame mokymus, lauko dienas, kad jie gyvai pamatytų, paskanautų, įvertintų ir patys palygintų veisles“, - pasakojo L. Kunigiškytė.