Šuo dingo naktį
Į redakciją paskambinusi Simona (vardas pakeistas – red. past.) pranešė, kad iš namų kiemo voljero buvo pavogtas šuo ir nuskandintas tvenkinyje.
„Labai prašome žurnalistų pagalbos, norėdami paviešinti šį įvykį ir nubausti tuos, kurie už tai kalti. Dažnai, jeigu nebūna viešumo, nebūna ir teisingumo“, - guodėsi telefonu paskambinusi moteris.
Ji pasakoja, kad šis kraupus įvykis nutiko jos šeimos sodyboje Žemaitijoje, Kelmės rajone, Kukečių kaime. Ten gyvena moters senyva močiutė, kuriai yra daugiau kaip 80 metų.
Močiutės anūkė: galbūt kažkam nepatikome, bet juk taip nesielgiama
Kol kas kaltininkai nerasti, vyksta tyrimas. Moters teigimu, šuns palaikai bus vežami į Kauną, kur bus atliekama jo apžiūra, nustatoma mirties priežastis.
Moteris sako neįtarianti, kas galėjo šitaip žiauriai pasielgti. Ji pati teigė jau daug metų gyvenanti Vilniuje ir močiutę lankanti ne taip dažnai, kad galėtų pasakyti, ar kaime būta konfliktų su kaimynais.
„Aš konfliktų jokių neturėjau, tačiau nežinau, koks galėtų būti konfliktas, kad eitų sveikos psichikos žmogus į svetimus namus, temptų šunį ir jį skandintų. Jokių nei turto, nei dalybų, nei žemių, kas būna paprastai kaimuose, tokių konfliktų niekada nesame turėję. Gal kažkam nepatiko mūsų šuo, gal mes patys, bet juk šitaip nesielgiama“, - sakė Simona.
Susisiekus su Kelmės rajono policijos komisariatu budintysis patvirtino, kad toks pranešimas apie nuskandintą šunį gautas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau daugiau detalių atskleisti negalėjo.
Bausmės – per švelnios
GRYNAS.lt primena, kad Lietuvoje administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnis numato sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais (baudą nuo 100 iki 300 litų). Baudžiamojo kodekso 310 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, jei gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas. Už šį nusikaltimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Nepaisant nusikaltimų žiaurumo, laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dar niekada nebuvo pritaikyta. Dažniausiai apsiribojama minimalia administracine bauda.
Gyvūnų prieglaudos „Lesė“ Vilniuje vadovė Vesta Auškalnienė GRYNAS.lt teigė negirdėjusi, kad baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais būtų pasikeitusios, tačiau svarstė, kad jeigu jos būtų padidintos, kaip pasielgta brakonieriavimo srityje, dalį problemų tikrai išspręstų.
Paklausta, ar jos manymu baudų pakėlimas kažką pakeistų, ji teigė, kad reikėtų ne tik kelti baudas, bet ir skirti prižiūrėtojus, kurie tikrintų tokius atvejus.
„Žiūrėkite, išsprendėme problemą su brakonieriavimu. Tikrai jų mažiau. Jiems baudos tikrai geros. Mažiau kyla noras brakonieriauti. Manau, kad su didelėmis baudomis to pačio galima pasiekti ir žiauriai elgiantis su gyvūnais. Galų gale žiaurus elgesys juk ne tik kai sumuša, bet ir netinkamomis sąlygomis laiko,gyvūnas neturi normalios budos, visas susivėlęs, blusuotas, neprižiūrėtas. Aišku, yra ir kita pusė – gali padaugėti gyvūnų išmetimų“, - sakė gyvūnų prieglaudos vadovė.
Pavyzdys - Lenkija
V. Auškalnienės teigimu, baudų pavyzdžiu galėtų būti laikoma mūsų kaimynė Lenkija, kurioje baudos už žiaurų elgesį tikrai nemenkos.
Lenkijoje nuo 2012 sausio 1d. įsigaliojo gyvūnų apsaugos įstatymo nauja redakcija, kurioje numatytos didesnės bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais. Ypatingo žiaurumo atvejais jos gali siekti net iki trejų metų laisvės atėmimo, o piniginės baudos svyruoja nuo 500 iki 100 000 Lenkijos zlotų, kurie teismo nurodymu skiriami gyvūnų gerovės tikslams (iki šiol buvo 25 – 2500 zlotų).
