Savivaldybių asociacijos atstovė tikino, kad po tokio pakitimo kiekvienai iš savivaldybių turės būti kompensuota prarasta suma.

„Brangiausi“ - šunys sostinėje

„Akivaizdu, kad savivaldybės nenaudoja šių lėšų tiems tikslams, kuriems jos yra renkamos, - kalbėjo Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė. - Tai ir skatina žmones šios rinkliavos nemokėti. Lėšos naudojamos bendrai savivaldybės reikalams. Keista nuostata, kad moka tik gyvūnus daugiabučiuose laikantys gyventojai – jie juk taip pat naudojasi šunų vedžiojimo aikštelėmis ar dėžutėmis šunų išmatoms. Matome daug neteisybės ir nelygybės tų žmonių, kurie moka rinkliavą, atžvilgiu. To išspręsti kol kas nematome galimybės, tiesiog reikėtų naikinti rinkliavą, kol registracija nebus privaloma visiems gyvūnams.“
Vida Ablingienė
Toks yra įstatymas: vietinės rinkliavos rinkimas yra savarankiška savivaldybių funkcija ir ši rinkliava patenka į savivaldybės biudžetą, o biudžetas – vienas katilas. Čia tas pats, kaip aš moku mokesčius už sveikatos draudimą ir nesergu.

Organizacija padarė nedidelę rinkliavos už gyvūnus analizę Lietuvoje.

Paaiškėjo, jog brangiausia šunį laikyti Vilniuje – čia per mėnesį už augintinį reikėtų sumokėti 10 litų, o jei Jūsų šuo priskiriamas pavojingoms ar agresyvioms veislėms – 25 litus. Šiauliai neseniai pasekė sostinės pavyzdžiu ir taip pat kilstelėjo rinkliavą už agresyvius ar pavojingus šunis.

Kitose savivaldybėse, kur egzistuoja mėnesinis mokestis, šuo dažniausiai „kainuoja“ 5 litus per mėnesį, katė – 3 litus. Kupiškio ir Trakų savivaldybės palankios kačių mylėtojams – čia kates galima laikyti nemokamai.

Nemažai savivaldybių iš gyventojų renka metinį mokestį už šunis, laikomus daugiabučiuose. Jis dažniausiai yra 10 litų, Kalvarijos, Šilutės, Utenos savivaldybėse – 24 litai.

Toks įstatymas - moki už tai, ko negauni

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė prieštaravo tokiam pasiūlymui.

„Tuomet nebeliks visai jokio tų lėšų šaltinio. Toks yra įstatymas: vietinės rinkliavos rinkimas yra savarankiška savivaldybių funkcija ir ši rinkliava patenka į savivaldybės biudžetą, o biudžetas – vienas katilas. Čia tas pats, kaip aš moku mokesčius už sveikatos draudimą ir nesergu. Tačiau nereiškiu dėl to pretenzijų“, - kalbėjo V. Ablingienė.

B. Kymantaitė pabrėžė, jog savivaldybių viešosios tvarkos pareigūnai turi teisę bausti bet kurį asmenį, nemokantį rinkliavos už savo šunį ar katę.

Iš gyvūnų globos organizacijų atstovų pasigirdo nuomonė, jog kai kurie žmonės mieliau mokėtų šią rinkliavą, jei žinotų, kad dalis jos skiriama finansuoti beglobių gyvūnų priežiūrai, veterinarinių paslaugų suteikimui. Pagaliau - bent jau vaikų ir moksleivių švietimui, kaip elgtis su sutiktų šunimi, kokia kūno kalba iššaukia jo agresiją.

„Tik kelios savivaldybės – Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos yra savo nuostatose nurodžiusios, kam naudojamos šios lėšos. Klaipėdos savivaldybėje rašoma, kad lėšos naudojamos gyvūnų gerovės infrastruktūrai gerinti. Bet... kas ta infrastruktūra ir tas gerinimas – neaišku. Vilniaus savivaldybėje – lėšos keliauja į bendrą savivaldybės biudžetą ir naudojamos patvirtintoms programoms finansuoti. Visur kitur lėšos skiriamos bendram naudojimui.“ 

Nubrauktą rinkliavą valstybė turės kompensuoti

V. Ablingienė buvo įsitikinusi, kad įgyvendinus tokį pasiūlymą valstybei reikės kompensuoti savivaldybių patirtus nuostolius.

„Norėčiau įspėti, kad yra Biudžeto sandaros įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas, galų gale Konstitucinio teismo išaiškinimai: savivaldybėms kokių nors lėšų netekimas turi būti kompensuojamas. Suma, kurią savivaldybės surenka iš rinkliavos – tokia suma turi būti padidintas jų biudžetas“, - kalbėjo V. Ablingienė.

Gyvūnų gerovės organizacijos sutiktų ne panaikinti, o paskatinti savivaldybes tikslingiau panaudoti surinktas lėšas. Kita vertus, dauguma jų atstovų stebėjosi mokesčiais už laikomas kates.
B. Kymantaitė
Matome daug neteisybės ir nelygybės tų žmonių, kurie moka rinkliavą, atžvilgiu. To išspręsti kol kas nematome galimybės, tiesiog reikėtų naikinti rinkliavą, kol registracija nebus privaloma visiems gyvūnams.

„Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos aprašą, draudžiama tokius gyvūnus (kates, - red. past.) paleisti į lauką vienus. Realiai katė gali išeiti į lauką, jei ją veda su pavadėliu. Tai kokią paslaugą galima suteikti katės šeimininkui, kurio katė niekada neišeina į lauką?“, - retoriškai klausė B. Kymantaitė.

„Savivaldybės nėra kaltos, kad renka rinkliavą. Nes įstatymas jas įpareigoja šitai daryti. Jų atsakomybė – gyvūnų, šunų ir kačių registravimas ir laikymas. O nuo 2016-ųjų teks rinkti ir už šeškus, kokios tuomet jiems teks paslaugos?“,- teigė V. Ablingienė.

Kompromisas nerastas

Neradus bendro sprendimo nutarta dar kartą susėsti su savivaldybių atstovais prie derybų stalo artimiausiu metu.

Susitikimas Seime vyko visuomeninio judėjimo „Žmonės už gyvūnus“ iniciatoriaus Petro Auštrevičiaus kvietimu.

Toks gyvūnų gerovės organizacijų siūlymas šio Seimo nario gali būti pateiktas kaip Gyvūnų gerovės įstatymo pakeitimo projektas.