„Pastebėjau,kad jau keletą dienų Vilniuje, Neries upėje prie Žaliojo tilto prašo maisto dvi baltos ir viena pilka gulbės. Netoliese daug laukinių ančių. Manau, kad šiems paukščiams reikia skubiai padėti“, – laiške GRYNAS.lt rašo skaitytojas Donatas. Vyras kvietė moksleivius ir aplinkinių namų gyventojus padėti šąlantiems ir alkstantiems paukščiams.

Dvi taisyklės

Ornitologų draugijos direktorius L. Raudonikis pasakojo, kad pats važiavęs pro Žaliąjį tiltą ir matęs gulbes bei antis. „Dabar ten jau kaupiasi lytys ir paukščiams padėti tikrai galima, bet panikos kelti nereikia. Kalbant apie žiemojančius vandens paukščius svarbiausia atsiminti dvi taisykles.

Pirma, negalima pradėti lesinti paukščių per anksti. Kol dar vandens telkinys neužšalęs. Aktualiausia tai ežeruose ir tvenkiniuose apsistojusiems paukščiams. Kol dar vandens telkinys neužšalęs, tol paukščiai ir patys gali susirasti maisto: paneria ir susiranda vandens augalų. Pradėjus šerti per anksti rizikuojama paukštį užlaikyti, šis pripranta prie maisto ir po šaltos nakties gali prišalti. Tada jis tampa atviru grobiu plėšrūnams arba nugaišta dėl nuovargio ar alkio“, – aiškina ornitologas.

Kaip nesuklysti? Geriausia būtų remtis praeitų metų patirtimi. Jeigu toje vietoje vanduo niekada neužšąla – galima lesinti. Jeigu užšąla, geriau luktelėti. Jei užšalus vandeniui paukščiai nesitrauks tuomet jau galima lesinti. Dažniausiai paukščiai patys žino kaip elgtis ir užšalus telkiniui skuba pasitraukti piečiau arba renkasi neužšąlančias vandens vietas.

„Antra, lesinti vandens paukščius geriausia ten, kur yra stabili, pastovi jų žiemavietė. Tai neužšąlančios upių ir ežerų vietos. Tokių vietų yra ir Vilniaus mieste: tai parko tvenkinys prie Rusijos ambasados Žvėryne, Vilnelės žiotys, Pučkorių malūnas, daug kitų Vilnelės vietų, šalia valymo įrenginių ir t.t. Ornitologų draugija taip pat pastoviai organizuoja paukščių lesinimą prie Kauno hidroelektrinės, Kėdainiuose, daugelyje kitų vietų, kur vanduo niekada neužšąla ir kasmet ten renkasi daug paukščių“, – teigia L. Raudonikis.

Kokį lesalą rinktis?

Jei jau nusprendėte paukščiams pagelbėti, geriausia būtų rinktis kuo natūralesnį lesalą, pirmiausia – grūdus. „Suprantama, kad miesto gyventojai grūdų gauti sunkiau, bet jei gyvenate kaime jų tikrai galima gauti. Turtingesnis miesto gyventojas gal išgalėtų nupirkti ir specialaus lesalo paukščiams, kuris praturtintas vitaminais ir elementais, bet nebėda bus jei gulbės ar antys bus pavaišintos ir paprasčiausiu batonu“, – sako ornitologas. Anot jo čia taisyklė paprasta – kuo pigesnis – tuo geriau. Nors konservantų įtaka paukščiams nebuvo tirta, visgi laikomasi nuomonės, kad kuo natūralesnis maistas, tuo geriau.

L. Raudonikis taip pat atkreipė dėmesį, kad paprastai žmonės mieliau lesina gulbes, nes šios jiems mielesnės, neretai jų „kolegos“ antys nuvaikomos, tačiau taip elgtis nereiktų: „Pavyzdžiui Vilniuje yra gana daug ančių. Joms visoms natūralaus maisto žiemą tikrai neužtenka, tad pagalbos joms reikia tikrai nemažiau nei gulbėms. Taip jau susiklostė, kad psichologiškai žmonėms mielesnės atrodo gulbės“.

Kaip atskirti prišalusį paukštį?

L. Raudonikis anksčiau GRYNAS.lt pasakojo, jog kviečiant pagalbą dėl įšalusių paukščių reikia tikrai įsitikinti ar jie prišalo, nes trečią kartą kviečiami gelbėti paukščio, kai du kartus prieš tai pasirodė, jog gulbė visai ne prišalusi, ugniagesiai gelbėtojai atsisako atvykti. Pagrindinė jų pareiga – gelbėti žmones, o ne paukščius ar gyvūnus, todėl reikia įvertinti, ar sparnuotis tikrai pavojuje.

„Jeigu paukštis prišalęs – jis dažnai blaškosi. Jei neprišalęs – dažniau ramiai tupi, laukia arba snaudžia snapą pakišęs po sparnu. Reikia pamėginti tokį paukštį pabaidyti. Tai parodys, ar jis iš tiesų negali atsiplėšti nuo ledo, – dėstė ornitologas. – Dar toks patarimas – jei žinote, kad vandens telkinys užšąla, šiuo metu nelesinkite paukščių. Natūraliai paukščiai iš tokių telkinių turi išskristi. Bet jei jį dieną prieš tai gausiai šeria batonu ar grūdais, paukštis dirbtinai užlaikomas. Vienas dalykas – maitinimas žiemavietėse, pavyzdžiui, prie Kauno hidroelektrinės, kur jie visi susirenka, kitas – ežeruose ir tvenkiniuose prie namų. Dabar maitinti tvenkinių paukščius nederėtų. Jie turi išskristi.“

Ornitologų draugijos direktorius patvirtina, jog iškvietimai dėl prišalusių paukščių dažnai nepasitvirtina.

„Sudėtinga išsiaiškinti, žinoma, kai ledas plonas ir negali prieiti arčiau. Bet iš tiesų yra mažai atvejų, kai paukštis prišąla ir nustimpa“, – ramino L. Raudonikis.

Kita vertus ornitologas priduria, jog paukščiams geriau jau susižaloti gelbėjimo operacijos metu, nei likti įstrigusiems lede. Šis dažniausiai storėja, tad patys ištrūkti iš ledo gniaužtų sparnuočiai neturi galimybės.

GRYNAS.lt taip pat primena, kad šiuo metu vyksta lesyklėlių fotokonkursas. Siųskite nuotraukas ir laimėkite puikius prizus!