Idėją kurti daržus miestuose skleidžia ne tik kraštovaizdžio architektai. Vilniuje susivienijimas „Žali.lt” paskatino gyventojų bendruomenes įkurti net 6 daržus. „Ozo parke” - naujausias.
Daugelis vilniečių prisimena, kai Senamiestyje, buvusio Misionierių vienuolyno sodo šlaitas buvo kruopščiai nuravėtų lysvių daržas, prižiūrimas aplinkinių gatvių gyventojų. Kraštovaizdžio architektai, planuodami viešąsias erdves mieste, ketina sugrąžinti daržus su nauja funkcija - estetine, bendravimo ir edukacijos. Pavyzdžiui tų pačių Misionierių sodo tvarkymo planuose, pasak Vilniaus savivaldybės miesto estetikos skyriaus vedėjos Vaivos Deveikienės, daržai bus atkurti, tik kitoje vietoje, nei buvo vienuolių laikais.
Europos miestuose dabar populiari tendencija šalia gėlių auginti daržoves, prieskonines žoles. Ši mada ateina su tam tikra filosofija, noru grąžinti žmogų prie gamtos. Daržas atlieka keletą funkcijų: atsiranda suvokimas, kad jis yra estetinis objektas, kad tai yra gražu; antra vertus šiuolaikinis miesto gyvenimas atitolina žmones nuo natūralios gamtos. Daržas mieste atlieka edukacinį vaidmenį - miesto vaikai irgi gali matyti, kaip auga morkos, svogūnai, braškės, bulvės, kaip gražiai jos žydi ir kvepia. Daržas mieste yra ne tie dėl ekonominės naudos, kiek dėl grožio.
„Bendras darbas skatina gyventojus bendrauti. Daržai tarnauja bendruomeniškumo skatinimui, vaikų edukacijai, vartotojiškumo mažinimui“, - naudą vardino susivienijimo Žali.LT koordinatoriaus pavaduotoja Virginija Vingrienė.
Susivienijimo iniciatyva šviežios daržovės jau trečius metus iš eilės žaliuoja Pilaitės rajone. Prie daržus puoselėjančių bendruomenių yra prisijungę Antakalnio, Žirmūnų, Užupio ir Paupio gyventojai.
Prieš keletą metų "The Economist" tyrimų kompanijos "Intelligent Unit" atlikto mokslinio tyrimo „Žaliasis Europos miestų indeksas” duomenimis Vilnius pagal oro kokybę senajame žemyne užimą pirmąją vietą, nes jame nėra sunkiosios pramonės įmonių, o pačiame mieste ir aplinkui daug natūralios gamtos, medžių, parkų ir miškų.
