Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius rudenį lankėsi didžiuosiuose Nyderlandų miestuose ir apžiūrėjo geriausius konversinių teritorijų pavyzdžius. Amsterdame ir Roterdame įgyvendinti projektai unikalūs ir labai skirtingi. Nors M. Statulevičius pripažįsta, kad daugelio jų Lietuvoje įgyvendinti greičiausiai nepavyktų, bet pasižiūrėti į gerus pavyzdžius visada verta.
Amsterdame buvusi uosto ir dokų teritorija buvo pertvarkyta į kūrybinę, gyvenamąją, komercinę ir mokslo teritoriją.
„1984 metais uždarius uoste veikusią laivų statyklą, buvo ieškoma kūrybinių sprendimų, kaip panaudoti tą teritoriją. Panašių apleistų teritorijų turbūt galima rasti ir Lietuvos pajūryje, Kaune ar Vilniuje. Paskata sutvarkyti tą teritoriją olandams tapo krizė“, - pasakoja M. Statulevičius.
Jis prisimena, kad ir Lietuvoje taip pat nemažai naujų objektų atsirado per krizę, kai buvo pradėta kūrybiškai žiūrėti į objektus. Vystytojai nebenorėjo statyti būsto ir komercinės paskirties pastatų, nes niekas jų nebepirko, pradėjo statyti tokius objektus, kaip mokykla Balsiuose, tiesti aplinkelį į Palangą, statyti kalėjimą, komisariatus.
„Amsterdamo savivaldybė uosto teritoriją leido įsisavinti etapais, stengėsi įtraukti kūrybingus žmones, jaunimą. Taip atsirado labai unikalus objektas NDSM su verslo biurais, kultūros inkubatoriais. Seni statybiniai kranai buvo perdaryti į biurus, senos valtys ir laivai virto restoranais, barais, parduotuvėmis.
Procesas vis dar vyksta. Yra didelių teritorijų, kurios dar nėra įsisavintos, pavyzdžiui – didelis angaras. Jis nėra šildomas, bet jo viduje kuriasi mažos kūrybinės erdvės, vis kas nors naujo išdygsta. Tai yra nuolatinis procesas“, - pasakojo LNTPA vadovas ir rekomendavo būtinai apsilankyti šiaurinėje Amsterdamo dalyje įsikūrusiame rajone.
Roterdame aplankyta moderni ekologiška bendruomenė nustebino tuo, kad yra įkurta beveik miesto centre. Prieš pertvarkas šis kvartalas kiek priminė bet kurį Lietuvos „chruščiovkių“ rajoną. Roterdame tokiame rajone gyveno įvairios etninės, religinės ir socialinės grupės. Miesto valdžiai teko spręsti tiek pastatų fizinio nusidėvėjimo, tiek vyresnio amžiaus žmonių, moterų ir jaunimo užimtumo problemas.
„Buvo sukurtas eksperimentinis projektas – suburta bendruomenė, įkurtas ekologiškas ūkis, žaliosios zonos. Bendruomenės nariai patys sau užsiaugina vaisių ir daržovių, šiek tiek jų parduoda. Ekologiškame ūkyje dirba ne tik pensininkai ir namų šeimininkės, bet ir jaunimas, vaikai po pamokų. Daržai įkurti tiesiog tarp namų, kiemuose. Automobiliai išstumti iš teritorijos, jiems yra skirtos specialios zonos kiek atokiau“, - pasakoja M. Statulevičius.
Trečias jo aplankytas objektas – didžiulė teritorija De Cueve, esanti Amsterdamo centre, kuri anksčiau buvo labai užteršta. M. Statulevičius ją lygina su Vilniaus Užupio rajonu, kurio dalis neseniai išvalyta prieš pradedant naujas statybas. Amsterdamo savivaldybė iš pradžių nežinojo, ką daryti su šiuo plotu.
Teritorija nėra gyvenama, tiesiog skirta komercinei veiklai, biurams. Olandijoje nenaudojami laivai gali būti registruojami kaip nekilnojamas turtas. Tuo buvo pasinaudota ir čia. Kad nereikėtų statyti naujų pastatų, ant kranto ištempti skirtingi laivai buvo paversti menininkų dirbtuvėmis, parduotuvėmis ir panašiai“, - sako M. Statulevičius.
Jis pasakoja, kad laivuose įrengti mums įprasti biurai. Nutekamas vanduo išvalomas ir gali būti panaudotas dar kartą, dalis energijos gaunama iš saulės baterijų, kuriomis tas pats vanduo ir šildomas. Statyboms, laivų virtimui biurais naudojamos perdirbtos, antrą kartą naudojamos medžiagos.
LNTPA direktorius pripažįsta, kad Lietuvoje panašių projektų nelabai būtų įmanoma įgyvendinti dėl pakankamai griežtų planavimo, priešgaisrinių, darbo saugos ir kitų reikalavimų.
Tačiau ir mūsų šalyje netrūksta sėkmingų konversijų pavyzdžių: Vilniuje esantis Šiaurės miestelis, Fredos teritorija Kaune, piliavietė Klaipėdoje, „Panoramos“ prekybos centras Vilniuje, iškilęs buvusio pieno kombinato vietoje, Oslo namai Vilniaus stoties rajone, „Lofttown“ vietoje Kuro aparatūros gamyklos, Paupio projektas Užupyje ir kiti.
