Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (75)
Vytautas Pareigis
Asmeninio archyvo nuotr. / Vytautas Pareigis

Stebėdamas rudagalvį kirą žuvo garsus ornitologas V.Pareigis

Kuršių nerijos nacionalinio parko kolektyvą trečiadienį sukrėtė netikėta žymaus ornitologo Vytauto Pareigio mirtis.

Vieno žymiausių šalyje paukščių stebėtojo V. Pareigio kūnas trečiadienio naktį buvo aptiktas Klaipėdos rajone, Ketvergių kaime esančiame žvyro karjere.

„Dar vakar su juo linksmai kalbėjome apie rudagalvį kirą, metų metus sraidantį iš Vienos į Juodkrantę. Vytautas sakė važiuosiantis stebėti paukščių ant tvenkinių... Iš vieno jų Ketvergiuose ornitologas nebegrįžo. Amžiną atilsį, Vytautai, gerų amžinos medžioklės plotų...“, - socialiniame tinkle Facebook trečiadienį rašo vienas iš daugybės V. Pareigio pažįstamų.

Kolegos žūties sukrėstas ekologas Erlandas Paplauskis teigė nesuprantantis, kaip V.Pareigis ryžosi lipti ant tokio nestabilaus tvenkinio ledo.

“Jis greičiausiai, norėjo prieiti arčiau salos, kur būriuojasi parskridę rudagalviai kirai. Vytautas ketino apžiūrėti įrašus žieduose, iš kur tie paukščiai sugrįžo. Jis buvo visiškai atsidavęs savo darbui, kuris tapo gyvenimo būdu”, – pasakojo E. Paplauskis.

Pasak policijos, apžiūrėjus 1955 metais gimusio ornitologo kūną, smurto žymių nepastebėta.

V. Pareigis dirbo Juodkrantės žiedavimo stoties vedėju.

Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

„Ši aprašyta vieno vandens paukščio istorija, tegul būna žodžiais Vytautui Pareigiui atminti... tai buvo jo darbas ir aistra..“, – sako ornitologo kolegos.

Vieno rudagalvio kiro istorija ir klajonės

Šio rudagalvio kiro (Larus ridibundus) klajonių istorija pradėta sekti nuo 2008 m. spalio 25 d., kuomet paukštis Juodkrantėje ornitologo Vytauto Pareigio buvo apžieduotas ne tik tradiciniu metaliniu žiedu, bet ir spalviniu plastikiniu žiedu P000. Kuo ypatingas šis sparnuotis ir kodėl nusprendėme pasidalinti šio paukščio kelionių istorija? Todėl, kad šis rudagalvis kiras, per keturis su puse gyvenimo su žiedu metų, beveik 70 kartų buvo užfiksuotas bent dvidešimties paukščių stebėtojų. Taip dažnai į jų akiratį patenkantis žieduotas paukštis - išties retas atvejis. Juolab, tai pirmasis šios rūšies sparnuotis Lietuvoje pažymėtas spalviniu - plastikiniu juodu žiedu. Žiedavimas papildomais spalviniais žiedais pažangesnis tuo, kad leidžia lengviau iš tolimesnio atstumo per monoklį ar net per žiūronus perskaityti paukščio žiedo įrašą. Tačiau šis ženklinimo būdas nepakeičia būtinai dedamo ilgaamžio metalinio žiedo, turinčio unikalų numerį ir nuorodą į konkrečios valstybės žiedavimo centrą. Spalvinis žiedas tiesiog suteikia galimybę platesniam paukščių stebėtojų (dažniausiai mėgėjų) ratui greičiau identifikuoti paukštį.

Šio plunksnuočio pagavimo būdas, tuo pačiu ir priežastis, kodėl šis kiras buvo apžieduotas - taip pat neįprasti. Jau įžymybe tapęs paukštis, į ornitologo Vytauto Pareigio rankas pateko visiškai atsitiktinai: 2008 m. spalio 25 d. Juodkrantėje ant molo žvejojantiems žvejams teko garbė paukštį „sumeškerioti“, kai metant spiningą, praskrendančio kiro sparnai įsipynė į skriejantį valą. „Žvejojom ant Juodkrantės molo ešerius, mėčiau spiningėlį, o tas nelaimėlis man bemetant, tik šast po valu ir palindo. Valas įsipynė per sparnus, tai aš jį ir parsitraukiau prie molo, tada Rimą palaikėm už kojų ir jis iškėlė iš vandens plunksnuotį. Laikėm rankose, kol atvažiavo sužieduot....“ – pasakojo žvejys Linas.

Pagal ornitologo Vytauto Pareigio gautus duomenis, ypatingai smalsu stebėti rudagalvio kiro P000 kelionių istoriją. Po apžiedavimo rudenį Juodkrantėje, pirmąkart maždaug už pusantro mėnesio šis sparnuotis pastebėtas Austrijos sostinėje Vienoje prie Dunojaus. Tą žiemą Austrijoje kiras paukščių stebėtojų buvo užfiksuotas 11 kartų.

2009 m. spalio mėnesį skrajūnas „ilsėjosi“ vėl Juodkrantėje, o žiemai migracijos kelias šį paukštį nuvedė vėl į Austriją. Rudagalvio kiro maršrutui vis kartojantis, kitą, 2010 m. rudenį nenustebino faktas, kad jis vėl atsidūrė Juodkrantėje, kur ornitologų buvo stebėtas 10 kartų.

Tradiciškai 2011 metų sausį- vasarį sparnuotis praleido Austrijoje, o visą rudenį – Juodkrantėje, kol 2012 metų pradžioje kiras žiemojimo vietą pasirinko šiek tiek arčiau – Lenkijoje, Vroclave. Čia keliauninko viešnagės metu jis užfiksuotas dukart.

Praėjusių metų pavasarį, balandžio pradžioje, paukštis užfiksuotas Utenoje. Šis faktas rodo, kad kiras yra ne pajūrio krašto gyventojas. Jis gali perėti Rytų Lietuvoje ar Latvijoje, bet gali būti ir šiaurietis – Suomijos ar Rusijos „pilietis“. Praėjusį rudenį jis vėl stebėtas Juodkrantėje, o šio vėluojančio pavasario dienas kiras keliauninkas, pasipuošęs vestuviniu apdaru, jau leido ant tvenkinio ledo Klaipėdoje, daugiaaukščių gyvenamųjų rajonų kaimynystėje. Kol kas tai paskutiniai gauti paukščio buvimo vietos duomenys.

Pasak ornitologo Vytauto Pareigio, tai tipinis paukštis migrantas. Surinkti duomenys apie rudagalvį kirą P000 rodo, kad jis žiemos sezono metu atrado geras mitybos sąlygas Austrijoje, Lenkijos pietvakariuose (kartu su kitais miestuose lesinamais vandens paukščiais) ir daugybę metų lieka ištikimas šios krypties maršrutui. Šiaip jau rudagalviai kirai žiemoja labai plačiame areale – visoje Europoje. Tačiau turimi P000 stebėjimo duomenys neišduoda jo perėjimo vietos. Kur šis paukštis praleidžia laiko tarpą nuo balandžio vidurio iki liepos vidurio, kol kas nežinoma.

Tam, kad šio kiro kelionių dienoraštis nenutrūktų, galite prisidėti ir Jūs – pastebėję šį rudagalvį kirą ar bet kurį kitą žieduotą paukštį, užfiksuokite tikslią datą, vietą, jei galite nufotografuokite, kad būtų matomas žiedas su numeriu, nurodykite savo vardą, pavardę, kontaktus ir perduokite Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai el. p.: info@nerija.lt.

Sistemingas paukščių žiedavimas pasaulyje vyksta jau daugiau kaip 110, o Lietuvoje – daugiau kaip 80 metų. Paukščiai žieduojami siekiant nustatyti jų migracijos kelius, taip pat kai kurių jų biologijos faktų tyrimui. Visame pasaulyje naudojamas žiedavimo metodas yra paprastas ir patikimas – dažniausiai paukščiui ant kojos dedamas lengvas žiedelis yra tarsi jo tapatybės kortelė, leidžianti nustatyti kur, kokio amžiaus ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo žieduotas, kokiu greičiu ir kokį atstumą jis nukeliavo, koks likimas jį ištiko ir kt.

Ši atskleista rudagalvio kiro kelionių istorija puikiai leidžia suprasti paukščių žiedavimo tikslus ir mokslinę naudą.

Parengė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Turizmo ir informacijos skyriaus vedėja Jolita Gedžiuvienė pagal ornitologo Vytauto Pareigio pateiktus duomenis

PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 75 komentarai
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Skaitomumo indikatorius

124254022
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Grynas gyvas su partneriais


Kuriame Lietuvos ateitį
Aplinkos ministerija

Copyright © 1999-2014 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas